The Independent: kaip gerai?
„The Independent“, kaip ir laikraštis „Guardian“, turintis tariamai progresyvius įgaliojimus, neseniai paskelbtame redakciniame straipsnyje švelniai pažymėjo, kad „JAV žiniasklaida mažai kalba apie visuotinį atšilimą“. (Leader, „Amerikos neigimo konsensusas griūva“, 19 m. rugpjūčio 2005 d.). Pakankamai tiesa. Bet pažvelk į mūsų pačių slenkstį; dėl visiškai netinkamo klimato kaitos nušvietimo Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje, „Independent“ labai daug.
Neseniai laikraščio laiškų puslapyje pasirodė vienas skaitytojas iš JAV, kuris rašė:
„The Independent buvo pranašesnis už kitus. Dažnumas, kuriuo kreipiatės į visuotinį atšilimą, visiškai atitinka problemos rimtumą. (Pagrindinis laiškas „JAV vis dar neigia visuotinį atšilimą“, „The Independent“, 20 m. rugpjūčio 2005 d.)
Galima įsivaizduoti, kokį pasitenkinimo spindesį jaučia raidžių puslapio redaktorius, galėdamas išspausdinti tas pastabas.
Ar „Media Lens“ yra per daug kritiškas? Be abejo, „Independent“ gana dažnai sprendžia klimato kaitos klausimus, net retkarčiais pranešdamas pirmajame puslapyje. Taip, bet pažiūrėkite į šios aprėpties +turinį+. Vadovuose ir naujienų reportažuose laikraščio redaktoriai ir žurnalistai nepaiso netvaraus begalinio ekonomikos augimo ribotoje planetoje. Jie nepastebi sąsajų tarp klimato katastrofos ir žalingos pagrindinės pasaulinių korporacijų ir investuotojų praktikos.
Kur yra pagrindiniai straipsniai ar naujienų pranešimai, pabrėžiantys klastingas stambiojo verslo pastangas trukdyti racionaliai energetikos, transporto, maisto gamybos ir prekybos politikai, kurios mums taip skubiai reikia? Kur naujienos apie milijardus, kuriuos verslas ir viešųjų ryšių pramonė kasmet išleidžia netvaraus vartotojų vartojimo skatinimui?
Kur yra redakciniai smerkimai dėl aktyvaus Didžiosios Britanijos vyriausybės vaidmens šioje beprotybėje, nenumaldomai varančioje žmoniją link klimato „lūžio taško“ ir į bedugnę anapus? Kodėl didžioji žiniasklaida taip dažnai nekritiškai nukreipia Dauningo gatvės 10 spaudos biuro propagandą apie tai, kad Blairas yra „aistringas“ ir „įsipareigojęs“ spręsti klimato iššūkį?
Priežastis, žinoma, ta, kad korporacinė žiniasklaida pati savaime yra labai reklaminė, vartotojų skatinama problemos dalis.
Nesąžiningas vartojimas = pasmerkti vaikai
Racionalus klimato kaitos sprendimas taip pat sumažintų pasaulinį skurdą. Didysis Gleneagles G8 jamboree ir jį lydintis žiniasklaidos cirkas ignoravo šią pavojingą tiesą. Londone įsikūręs Naujosios ekonomikos fondas (NEF) konservatyviai skaičiuoja, kad pasaulinės iškastinio kuro subsidijos, mokamos turtingoms korporacijoms iš valstybės piniginės, kasmet siekia 235 mlrd. Vos vienerių metų vertės šios subsidijos galėtų nušluoti visą į pietus nuo Sacharos esančios šalies tarptautinę „skolą“ ir milijardus. (NEF, „Energijos kaina“, 2004 m., atsisiunčiama ataskaita iš www.neweconomics.org)
Ar naujasis JK „Klimato judėjimas“, kurį sudaro „Greenpeace“, „Žemės draugai“, „Christian Aid“ ir „Oxfam“, pradėtas rugsėjo 1 d. su šūkiu „Stop Climate Chaos“, kalbės tokias nepatogias tiesas? Ar kampanija parodys stulbinamą vadovaujančių politikų sąmokslą įmonių nusikalstamumo srityje blokuojant veiksmingus veiksmus klimato srityje? Ar Klimato judėjimas kritiškai įvertins žiniasklaidos vaidmenį vykdant klimato nusikaltimus? Arba pažvelgus į naują kampanijos svetainę (www.stopclimatechaos.org), taip pat sprendžiant iš ankstesnių kelių didelių NVO naujojoje koalicijoje veiklos, ar ji užtrauks šydą virš tokių esminių dalykų? („Tyla yra žalia“, „Media Alert“, 3 m. vasario 2005 d.; http://www.medialens.org/alerts/05/050203_silence_is_green.php)
Be didžiulės viešosios dalybos, skirtos iškastinį kurą naudojantiems dinozaurams, planetai taip pat daroma didžiulė žala, susijusi su naftos, anglies ir dujų deginimu. NEF duomenimis, stichinių nelaimių, daugiausia susijusių su visuotiniu atšilimu, išlaidos dabar siekia 60 mlrd. Į šią sumą neįtrauktos žmonių kančios, atsirandančios dėl su visuotiniu atšilimu susijusių mirčių, ligų, sužalojimų ir nuostolių. Taip pat pagalvokite, kad JAV išleido apie 300 milijardų dolerių per pastaruosius trejus karo Afganistane ir Irake metus – karus, kuriuose nafta yra pagrindinis motyvuojantis veiksnys. (Ted Glick, „Reikia: visuotinis išlikimo judėjimas“, „Future Hope“ skiltis, 17 m. rugpjūčio 2005 d., el. paštu)
Kaip daro išvadą NEF ataskaitos autoriai:
„[Aš] neturiu būti toks. Švarūs atsinaujinantys energijos šaltiniai turi didžiulį, vos išnaudotą potencialą. Jie ne tik gali aprūpinti visą žmonijos vystymuisi reikalingą energiją, bet ir sumažinti taršą, kuri prisideda prie klimato kaitos ir kasmet žūsta daugybės žmonių. Jie gali tiekti +elektrą+ bendruomenėms, bet ten, kur technologiją kuria, diegia ir prižiūri vietiniai žmonės, jie taip pat gali +įgalinti+ bendruomenes, kurios kitais būdais buvo marginalizuotos. (NEF, ten pat)
Kodėl Blairas, Brownas ir kiti mūsų įmonių vadovai to nemato? Ko reikėtų, kad jie pakeistų kursą? Ar korporatyvinio kapitalizmo sistema, kurios tikslus jie kelia, net +leistų+ jiems pakeisti kursą? Tiesiogine prasme, ką jie galvoja? Psichologas Oliveris Jamesas, knygos „Britain on the Couch“ autorius, užsimena apie tiesą:
„Tiek Tony Blairas, tiek Gordonas Brownas yra visiškai pasiryžę ekonomikos augimui ir kad tai tęstųsi, turime ir toliau vartoti naujus produktus. Ilgai kalbėjausi su dviem pagrindiniais Blairo patarėjais, o faktas yra tas, kad iždas atsisako pritarti bet kokiems ekologiniams teisės aktams, keliantiems grėsmę gerovei... [Blair ir Brown] puikiai žino, kad nebent mes sustabdysime savo besaikį vartojimą, jų vaikai ar vaikų vaikai yra pasmerkti“. (Jamesas, „Karštis: galvos smėlyje“, „The Guardian“ priedas apie klimato kaitą, 30 m. birželio 2005 d.)
Blairas ir Brownas iš tiesų gali žinoti, kad taip yra. Abu išreiškė susirūpinimą dėl klimato kaitos. Akivaizdu, kad jie nėra visiškai akli pavojams; pavojai, kurie, be abejo, kelia grėsmę įsitvirtinusiai valdžiai. Juk net galinga pasaulinio kapitalizmo sistema nėra apsaugota nuo klimato nestabilumo chaoso.
Tačiau esminė esmė ta, kad norėdami pasiekti savo galingas pozicijas visuomenėje, Blairas, Brownas ir kiti Vakarų lyderiai turėjo pajungti planetos ateitį pasaulinio ekonomikos „augimo“ prerogatyvai; arba, kalbant sąžiningiau – į pagrindinį korporacinį tikslingumą – begalinį pelną, naudingą privilegijuotiems visuomenės sektoriams. Bet kuris būsimasis politinis lyderis, pasiryžęs pakeisti dabartinius gamybos ir vartojimo modelius, vos išliptų iš pradinių blokų ir nepasiektų tikrosios politinės galios pabaigos.
Kaip kanadiečių filosofas Johnas McMurtry kartą gudriai pastebėjo apie ministrą pirmininką:
„Tony Blairas parodo pasaulinės rinkos tvarkos charakterio struktūrą. Supakuotas į korporatyvinę jaunatviško įvaizdžio kultūrą, jis sukonstruotas kaip nuoširdus, energingas ir moralus. Kaip ir kiti valdančiųjų partijų lyderiai, jis sunkiai dirbo, kad finansų ir žiniasklaidos galios ašys būtų išrinktas „žmogumi, kuris atliks darbą“. Jis yra moralinė sistemos metafora. (McMurtry, Value Wars: The Global Market Versus the Life Economy, Pluto Press, Londonas, 2002, p.22)
Tas pats filtravimo procesas taikomas didžiajai daugumai lyderių, užimančių autoritetingas pareigas. Jie visi pakilo į viršų hierarchinėje visuomenėje, kurią daugiausia formuoja susipynę įmonių interesų ir geostrateginės galios reikalavimai.
Jei dabartinės tendencijos tęsis, pasekmės žmonijai gali būti mirtinos.
SIŪLOMI VEIKSMAI
„Media Lens“ tikslas – skatinti racionalumą, užuojautą ir pagarbą kitiems. Rašydami el. laiškus žurnalistams primygtinai raginame skaitytojus išlaikyti mandagų, neagresyvų ir neįžeidžiantį toną.
Galite užduoti tokius klausimus: Kodėl retai (jei apskritai apskritai) kreipiatės į pasaulinio ekonomikos „augimo“ katastrofą siekdami klimato stabilumo? Kodėl gi ne kritiškiau pranešti apie atotrūkį tarp vyriausybės retorikos ir klimato tikrovės? Kodėl neatliekate daugiau tyrimų dėl korporatyvinio vyriausybių lobizmo – lobizmo, kurio tikslas – sumažinti +bet kokius+ vykdomus teisės aktus, susijusius su veikla, kuri kenkia klimato stabilumui? Kur yra jūsų pranešimai ir vedamieji raštai apie verslo ir politinį pasipriešinimą protingai klimato politikai, įskaitant iškastinio kuro subsidijų nukreipimą į atsinaujinančią energiją?
Parašykite Michaelui McCarthy, „Independent“ aplinkos redaktoriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Ir jo redaktoriui Simonui Kelneriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Parašykite Geoffrey Lean, „Independent on Sunday“ aplinkos redaktoriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Ir jo redaktoriui Tristanui Daviesui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Parašykite Charlesui Cloveriui, „Daily Telegraph“ aplinkos redaktoriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Ir jo redaktoriui Martinui Newlandui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Parašykite Johnui Vidalui, „The Guardian“ aplinkos redaktoriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Ir jo redaktoriui Alanui Rusbridgeriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Parašykite Rogeriui Altonui, „Observer“ redaktoriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Parašykite Andrew Gowersui, Financial Times redaktoriui:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Taip pat siųskite visus el. laiškus, ypač atsakymus iš žiniasklaidos, Media Lens redaktoriams:
El-pašto adresas: [apsaugotas el. paštu]
Tai nemokama paslauga. Tačiau finansinė parama yra gyvybiškai svarbi. Apsvarstykite galimybę skirti mažiau įmonės žiniasklaidai ir daugiau paaukoti „Media Lens“: www.medialens.org/donate
Spausdintuvui pritaikytą šio įspėjimo versiją galima rasti praėjus maždaug savaitei po datos viršuje: www.medialens.org/alerts
o vėliau mūsų archyve adresu: www.medialens.org/alerts/archive.php
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti