[Kalba, pasakyta Tarptautiniame antirepresijų kongrese, 8 m. spalio 10–2010 d., Hamburgas, Vokietija. Įrašė Prisonradio.org]
Tiems iš mūsų, kurie yra aktyvūs socialiniuose judėjimuose, dažnai nustembu mūsų nuostaba, kai valstybė elgiasi represyviai ar engiantiškai. Tai mus moko, kad miglotos Vakarų liberalizmo svajonės persmelkė ir persmelkė sąmonę, dažnai prieštaraudamos mūsų pačių išreikštam suvokimui ar ideologiniam įsitikinimui.
Atrodo, kad pamiršome esminę valstybės prigimtį, kurią prieš daugiau nei 100 metų laikė Marksas ir Engelsas. Komunistų manifestas, kur valstybė apibūdinama tik kaip buržuazijos „vykdomasis komitetas“.
Represijoms, kurias ji naudos tarnauti valdovams, vargu ar yra ribos, ypač kai nėra veiksmingos atsakomosios jėgos. Ta jėga turi būti –turi būti-organizuoti, atsparūs žmonės, kurie kovos už kitą kelią; išeitis iš valstybės spąstų – kaip dabar įsivaizduojama.
Kaip žmogus, gimęs Vakaruose (ypač JAV), aš iš tikrųjų visiškai nesuprantu Europos istorijos plačios apimties ir platumo, tačiau prieš keletą metų perskaičiau knygą, apimančią daugiau nei 500 metų revoliucinės Europos istorijos. Nors šiandien turbūt mažai žinoma, ta istorija yra gyvybinga, įžvalgi ir įkvepianti. Ji turėtų mus informuoti ir įkvėpti šiandien, kai susiduriame su šia nauja neoliberalizmo imperija, naujausia kapitalizmo išraiška, kuri yra jėga, išnaudojanti ne tik išorinius, bet ir vidinius tikslus.
Taigi, visuomenės ištekliai mobilizuojami atakuoti užsienio subjektus (dažniausiai vadinamajame besivystančiame pasaulyje), o vietiniams gyventojams atsisakoma teikti socialines paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, švietimas, būstas ir kitos panašios būtinybės.
Tiesą sakant, pačią „socialumo“ sąvoką puola valdantieji ir jų korporacinė žiniasklaida, nes verslo modelis iškeliamas ir perteikiamas kaip vienintelė pagrįsta struktūra, kuria remiantis organizuojama visuomenė.
Tiesą sakant, daugiau nei pusę tūkstantmečio Europoje iškilo figūros, o kartais ir didžiulių socialinių judėjimų dalis, siekdamos iššūkį valdžiusioms galioms ir hierarchijoms, nes jos buvo per daug represinės, per daug išnaudojančios ar iš esmės nesąžiningos. Ir nors daugelis šių lyderių ir judėjimų buvo žiauriai nuslopinti, jų pastangos meta ilgus šešėlius laikui bėgant, kuriuos galime iškasti šios valandos kovoms.
Šie istoriniai pasipriešinimo veikėjai, kurių daugelis buvo iš religinių nesutariančių grupių ar nedidelių politinių opozicinių darinių, žinoma, nevyravo. Tačiau, kaip salos vandenyno paviršiuje, tai buvo socialinių kalnų viršūnės, kurios buvo nematomos, dažniausiai negirdėti, tačiau vis dėlto ten buvo.
Nuo XX a. pabaigos iki XX a. pradžios – vidurio iškilo keletas veikėjų, kurie sukrėtė savo visuomenę naujomis, radikaliomis idėjomis. Tarp jų buvo vokiečių vienuolis Meisteris [Johannesas] Eckhartas, Florencijos protestuotojas Giano della Bella ir flamandas Jacquesas van Artevelde.
Iš jų bene geriausiai įsiminė dominikonų teologas ir mistikas Eckhartas, iškėlęs gana radikalų teiginį, kad žmogus sukūrė Dievą, o ne atvirkščiai, dėl ko buvo priverstas atsižadėti. 1329 m. popiežius Jonas XXII pasmerkė jo raštus.
Iš della Bella jis paskelbė teisingumo potvarkius, pagrįstus radikaliomis respublikinėmis idėjomis. Van Artevelde buvo kelių sėkmingų darbininkų sukilimų Flandrijos miestuose lyderis. Šias figūras sekė tokie žmonės kaip čekų kunigas Janas Husas, kuris, paveiktas anglų teologo Johno Wycliffo, priešinosi popiežiaus neklystamumo doktrinai; Johnas Ballas iš Kento apygardos, Anglijoje, dėl savo populiarių kalbų lauke buvo vadinamas „bepročiu kunigu“, ragino nutraukti turtingųjų valdymą vargšams, kurie tebuvo „vergai“, o bohemietis Martinas Huska buvo revoliucionierius, laisvasis mąstytojas ir XV a. komunistas.
Žinoma, vokiečių kunigas Martinas Liuteris buvo religinis revoliucionierius (bent jau ankstesnėmis dienomis), kuris sukrėtė bažnyčią ir valstybę, priešindamasis atlaidams. Jis buvo ekskomunikuotas, po to ir vedė, ir įkūrė savo bažnyčią, kuri gyvuoja ir dabar. Šiandien JAV yra daugiau nei aštuoni milijonai liuteronų.
Kai kurie iš šių sukilėlių kariavo prieš savo dienų galias, kaip ir bohemiškas husitas, Janas Zizka, kuris kovojo maždaug 12 mūšių prieš Šventąją Romos imperiją ir buvo laikomas „Bohemijos revoliucijos Kromvelu“. Arba Prokopas Holy (Veliky), čekų husitų Zizkos įpėdinis, priklausęs husitų milicijai, vadinamai „Dievo kariai“, kuri dešimtmetį siautė visą Europą.
Šias figūras pakeis anglų revoliucionieriai, tokie kaip Gerrard Winstanley, John Lilburne ir Abiezer Copp, kuriems apskritai labiau rūpėjo karūna, o ne bažnyčia. Winstanley buvo laikomas ankstyvuoju socialistu, kuris priešinosi karališkajai ir dvarininkei žemės nuosavybei, kurią laikė bendra visos žmonijos nuosavybe. Lilburne'as taip pat buvo vadinamas „Levelleriu“, kuris 1638 m. buvo plaktas už antiklerikalinės literatūros platinimą. Po kurio laiko jis buvo pulkininkas leitenantas Kromvelio naujojoje pavyzdinėje armijoje – pajėgoje, kuri užgrobė, įkalino ir vėliau nukirto galvą Anglijos karaliui, Karolis I, 1649 m.
Žinoma, daugumai iš mūsų tai skamba kaip senovės istorija, ir mes net nerepavome apie François „Gracchus“ Babeuf, prancūzų revoliucinį žurnalistą, Marksą ar V. I. Leniną arba Rosa Luxemburg.
Visa tai sakau norėdamas pasakyti, kad revoliucija yra jūsų kraujyje. Jūs esate revoliucionierių, kurie kovojo visoje Europoje, siekdami gyventi laisvėje ir lygybėje, proanūkiai.
Galite jų neprisiminti, tai tiesa.
Bet kai juos studijuojate, jie gali beveik vėl atgyti, kad praturtintų ir įkvėptų jūsų rytojų. Už revoliucingą rytojų! Dėkoju!
Ona Judėti!
Mumia Abu-Jamal
Mirties prievolė / JAV
[Šaltinis: 500 metų revoliucija: Europos radikalai nuo Huso iki Lenino Charles H. George]
Naują Mumia Abu-Jamal knygą „KALĖJIMO TEISĖJAI: kaliniai, ginantys kalinius V. JAV“, su Angelos Y. Davis įvadu, galite įsigyti „City Lights Books“: http://www.citylights.com/book/?GCOI=87286100448090
Prisidėkite, kad išlaisvintumėte „Mumia“. Aukos paprastiems darbams bus skirtos tiek TARPTAUTINEI SUSIERČIAI ŠEIMAI IR MUMIA ABU-JAMAL DRAUGAMS, tiek NEMOKAMAI MUMIA ABU-JAMAL COALITION (NYC).
Aukas/čekius prašome siųsti šiuo adresu:
NEMOKAMA MUMIA ABU JAMAL KOALICIJA
PO BOX 16, NIUJORKAS,
NY 10030
(ABIEJŲ ORGANIZACIJŲ PATIKRINIMAS, MOKĖTINAS: FMAJC / IFCO)
Norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite:
215 476-8812
212-330-8029