Padėtis Gazoje yra nelaimė. Kongresas turi imtis veiksmų. Administracija turi imtis veiksmų. Pasaulis turi imtis veiksmų.
Šiandien, praėjus trims savaitėms po barbariško „Hamas“ išpuolio prieš civilius Izraelyje, nuo kurio prasidėjo šis karas, šimtai tūkstančių nekaltų vyrų, moterų ir vaikų Gazoje susiduria su katastrofa.
Apskaičiuota, kad per pastarąsias tris savaites per sprogdinimus žuvo apie 8,000 3,000 žmonių, įskaitant daugiau nei 670,000 XNUMX vaikų, ir daug daugiau buvo sužeista. Daugiau nei vienas milijonas žmonių Gazoje buvo perkelti iš savo namų, o apie XNUMX XNUMX žmonių glaudžiasi JT įrenginiuose, kur vienam žmogui per dieną tenka iki vieno litro vandens. Šiems žmonėms trūksta maisto, vandens, medicinos reikmenų ir degalų. Ligoninėse ir medicinos įstaigose vyrauja košmariškos sąlygos: šimtams kūdikių inkubatoriuose ir gyvybę palaikančių pacientų gresia mirtis, jei juos palaikantys generatoriai baigsis degalais. Koridoriai rikiuojasi sužeistų ir perkeltų žmonių, o priblokšti gydytojai turi nukreipti pacientus arba operuoti be anestezijos ar antibiotikų.
Humanitarinė krizė yra baisi ir kas minutę blogėja. JAV Kongresas turi prisijungti prie daugelio tarptautinės bendruomenės ir reikalauti humanitarinės pauzės dabar, kad pakankamai atsargų – maisto, vandens, vaistų, kuro – pasiektų Gazos ruožo žmones. Jei ne, dar tūkstančiai mirs be reikalo. Sustabdyti sprogdinimą būtina norint išgelbėti nekaltas gyvybes ir užtikrinti saugų įkaitų grįžimą.
Niekada nepamirškime: visų vaikų gyvybės yra šventos, nesvarbu, ar tai būtų palestiniečių, Izraelio ar amerikiečių vaikai, ir mes turime padaryti viską, ką galime, kad juos apsaugotume.
Tačiau jei norime padaryti realią pažangą sprendžiant šį nesibaigiantį konfliktą tarp Izraelio ir Hamas – per pastaruosius 15 metų įvyko penki karai – turime suprasti dabartinę politinę realybę regione. Jei Artimuosiuose Rytuose kada nors ateis taika ir jei palestiniečiai galės mėgautis saugiu ir oriu gyvenimu, mums taip pat reikės vizijos, kur mes einame iš čia.
Ir vienas dalykas aiškus. Negalima grįžti prie status quo, kuris buvo Gazoje prieš karą. Niekada nepamirškime, kad gyvenimo sąlygos ten buvo siaubingos ir nežmoniškos. Prieš prasidedant šiam dabartiniam karui, beveik 80 % žmonių Gazoje gyveno skurde, o du trečdaliai buvo priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Beveik pusė gyventojų ir 70 % jaunimo buvo bedarbiai. Elektra buvo su pertrūkiais, kasdien dingdavo 11–12 valandų. Vandens ir sanitarijos sistemos buvo netinkamos, nuolat trūko visų būtiniausių prekių. Gaza dažniausiai buvo atskirta nuo pasaulio, o Izraelis ir Egiptas labai apribojo žmonių skaičių ir prekių, kurios galėjo įvežti arba išvežti, rūšis. Tiesą sakant, daugelis stebėtojų Gazą apibūdino kaip „kalėjimą po atviru dangumi“. Tokia padėtis buvo iki spalio 7 d., ir jei rimtai norime suteikti Palestinos žmonėms laisvę ir orumą, į tokią padėtį negalima grįžti. Palestinos žmonės turi teisę į daug daugiau.
Gazoje autoritarinė teroristinė organizacija „Hamas“ valdė jėga, kaupdama ginklų ir karinių medžiagų atsargas, apmokestindama beviltiškai skurdžius gyventojus ir vogdama išteklius tuneliams ir raketoms statyti. „Hamas“ buvo išrinktas mažumos balsais 2006 m., kai dauguma šiandien Gazoje gyvenančių žmonių net nebuvo gimę arba buvo vaikai ir negalėjo balsuoti. Nuo tada „Hamas“ neleido surengti rinkimų. Likus keliems mėnesiams iki karo, tūkstančiai palestiniečių Gazoje drąsiai išėjo į gatves protestuoti prieš Hamas valdymą, kol jie nebuvo išblaškyti jėga. Be to, neturėtų būti klaidinga, kad „Hamas“ yra vienareikšmiškai atsidavęs Izraelio valstybės naikinimui ir žydų žudymui. Jie taip pat skatina fundamentalistinę ideologiją, kuri traktuoja moteris kaip antros klasės pilietes ir grasina nužudyti gėjus. „Hamas“ yra autoritarinis košmaras, slopinantis nesutarimus ir vagiantis iš gaziečių ne tik pagrindines jiems reikalingas gyvybei medžiagas, bet ir svajonę apie geresnę ateitį.
Tokia padėtis buvo Gazoje prieš spalio 7 d.
O kokia buvo politinė padėtis Izraelyje prieš „Hamas“ teroro aktą? Ši šalis turėjo pačią dešiniausią vyriausybę per savo istoriją – ministrų kabinetą, kuriame buvo atvirai rasistiniai ministrai, kurie nuolat dehumanizavo palestiniečių gyventojus. Benjaminas Netanyahu, ministras pirmininkas, buvo apkaltintas kaltinimais korupcija, ir daugelis mano, kad Izraelio žvalgybos nesėkmės spalio 7 d. buvo labai susijusios su jo vyriausybės rūpesčiu dėl jo politinių problemų.
Prieš karą ši dešiniojo sparno valdančioji koalicija sistemingai kenkė taikos perspektyvoms. Netanyahu ir jo partneriai ekstremistai stengėsi marginalizuoti taikai įsipareigojusius palestiniečių balsus, vykdė gyvenviečių politiką, skirtą atmesti dviejų valstybių sprendimo galimybę, stabdė ekonominį vystymąsi Palestinos teritorijose ir priėmė įstatymus, įtvirtinančius sisteminę žydų ir palestiniečių nelygybę. Izraelio.
Šiais metais Izraelio gyvenviečių skaičius išaugo rekordiškai Vakarų Krante, kur daugiau nei 700,000 XNUMX izraeliečių dabar gyvena teritorijose, kuriose JT ir JAV susitaria, kad jos yra okupuotos. Nepaisant to, Izraelio vyriausybė leido tūkstančiams naujų namų naujakuriams ir atvėrė naujas teritorijas statyboms, o tūkstančiai palestiniečių namų ir mokyklų buldozeriu buvo sunaikinti ir toliau ribojo palestiniečių judėjimą. Teisės ekspertai sutinka, kad ši politika buvo neteisėta aneksija.
Ši politika taip pat labai padidino įtampą ir smurtą Vakarų Krante. Iki spalio 7 d. 179 m. buvo nužudyti 2023 palestiniečiai, todėl tai buvo daugiausiai aukų per pastaruosius du dešimtmečius. Nuo spalio 7 d. Vakarų Krante žuvo dar 121 palestinietis, tarp kurių kai kurie buvo ir naujakurių. Dėl šios įtampos tiek daug IDF buvo dislokuota Vakarų Krante, o ne pasienyje su Gazos ruožu.
Tada prasidėjo spalio 7 d. „Hamas“ žiaurumai, nuo kurių prasidėjo šis naujausias karas.
Hamas ataka buvo neapsakoma. Žuvo daugiau nei 1,300 nekaltų vyrų, moterų ir vaikų. Įkaitais paimta apie 240 izraeliečių ir amerikiečių, tarp jų mažamečiai vaikai ir seneliai. Šimtai Izraelio jaunuolių buvo šaltakraujiškai sušaudyti muzikos festivalyje, kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės buvo žiauriai nužudyti jų namuose. Ir prisiminkime, kad „Hamas“ pirmiausia nusitaikė ne į kariuomenę. Jie tyčia nusitaikė į nekaltus civilius. Jų puolimas buvo skirtas išprovokuoti atsaką. Tuo jiems pasisekė.
Izraelio žmonės buvo pasibaisėję ir pasipiktinę šiuo išpuoliu. Suprantama, daugelis norėjo atmušti jėga. Tačiau įniršis ir kerštas dažnai nesudaro veiksmingos politikos. Jungtinių Valstijų atsakas į rugsėjo 11 d. ir invazijos į Afganistaną bei Iraką rodo įspėjamąjį pasakojimą, kad visos šalys turėtų gerai išmokti. Per dažnas per didelis reagavimas blogą situaciją dar labiau pablogina. Nekaltų palestiniečių moterų ir vaikų žudymas Gazos ruože nesugrąžins į gyvenimą nekaltų Izraelio moterų ir vaikų, kuriuos nužudė Hamas.
Kaip ir bet kuri kita šalis, Izraelis turi teisę gintis ir sunaikinti juos užpuolusius Hamas teroristus. Tačiau ji neturi teisės Gazoje nužudyti tūkstančių nekaltų vyrų, moterų ir vaikų. Ji neturi teisės kelti pavojaus milijonų palestiniečių, kurių pusė yra vaikai, gyvybėms, atjungdama vandenį, maistą, kurą ir elektrą. Tokie veiksmai prieš bejėgius ir skurdžius gyventojus yra moraliai nepriimtini ir pažeidžia tarptautinę teisę. Neseniai Izraelis smogė tankiai apgyvendintai Jabalijos pabėgėlių stovyklai ir nužudė „Hamas“ vadą. Tačiau jie taip pat nužudė apie 50 kitų žmonių ir dar šimtus sužeidė. Kartu su nekaltais palestiniečių vyrais, moterimis ir vaikais žūsta daug pagalbos darbuotojų. Iki šiol maždaug 67 Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros (UNRWA) darbuotojai buvo nužudyti, o 44 įrenginiai buvo apgadinti.
Neatidėliotinas humanitarinis atsakas yra gyvybiškai svarbus, tačiau ne mažiau svarbu, kad Izraelis turėtų politinę strategiją. Ji negali pasiekti ilgalaikio sprendimo. Tokia strategija turi apimti bent pirmuosius žingsnius: aiškų pažadą, kad per mūšį perkeltieji palestiniečiai turės absoliučią teisę saugiai grįžti į savo namus; įsipareigojimas pradėti platesnes taikos derybas, kad po šio karo būtų pasiektas dviejų valstybių sprendimas; Izraelio pastangų atplėšti ir aneksuoti Vakarų Krantą atsisakymas; ir įsipareigojimas bendradarbiauti su tarptautine bendruomene siekiant sukurti tikrus Palestinos valdymo pajėgumus.
JAV, teikiančios Izraeliui 3.8 milijardo dolerių per metus karinę pagalbą, turėtų aiškiai pasakyti, kad tai yra mūsų solidarumo sąlygos. Kaip norime, kad Izraelis būtų gyvybinga demokratija, apsaugota nuo teroristinių išpuolių, taip pat norime teisingumo ir orumo Palestinos žmonėms. To nenutiks, jei „Hamas“ valdys Gazos ruožą. Taip pat neatsitiks ir toliau Izraeliui dominuojant palestiniečių gyvenime.
Palestiniečiams reikia savo valstybės, kuri būtų gretima, su judėjimo laisve ir prieiga, kuri galėtų palaikyti gyvybingą ekonomiką. Palestiniečiams reikia demokratinės visuomenės, kurioje jie galėtų išrinkti savo vadovus ir išreikšti savo nuomonę.
Tai bus ilgas ir sunkus kelias. Tam reikės suderintos JAV ir tarptautinės paramos bei padvigubinti mūsų politinio įsipareigojimo siekti dviejų valstybių sprendimo. Turime pradėti šį darbą su nauju skubos jausmu – siaubinga nelaimė, įvykusi Izraelyje ir Gazoje per pastarąsias tris savaites, parodė, kad status quo negali tęstis. Palestinos ir Izraelio žmonių labui turime sukurti procesą, kuris užbaigtų neapykantą, smurto ratą ir leistų visiems gyventi taikiai ir saugiai.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti
1 komentaras
Jūs norite, kad palestiniečiai turėtų savo tautą, bet norite tik „pauzės“ jų genocide? Tu klysti, Bernie Boy. Dabar paliaubos.