BAGDADAS, IRAKAS (12/10/03) – JAV okupacinės pajėgos Irake sustiprino pastangas paralyžiuoti naujas Irako profesines sąjungas, šį savaitgalį suėmimais. Šeštadienį ant senojo Transporto ir ryšių darbuotojų profesinės sąjungos būstinės pastato Bagdado centrinėje autobusų stotyje, kuris nuo birželio mėn. naudojamas kaip Irako darbuotojų profesinių sąjungų federacijos biuras, nusileido dešimties humvėjų ir personalo vežėjų. Dvidešimt karių iššoko, įsiveržė į pastatą, uždėjo antrankius aštuoniems federacijos vykdomosios valdybos nariams ir sulaikė juos.
„Jie nenurodė jokios priežasties, nepaisant to, kad jų buvo nuolat klausiama“, – sako federacijos atstovas Abdullah Muhsinas. Kariai federacijos pavadinimą pastato priekyje nudažė juodais dažais. Kadangi naujosioms Irako sąjungoms trūksta pagrindinių išteklių, tokių kaip biuro baldai ir mašinos, pastate buvo mažai ką konfiskuoti. „Tačiau mes turėjome keletą bylų, ir jie jas paėmė“, – priduria Muhsinas. Ironiška, kad biure ant sienų buvo plakatai, smerkiantys terorizmą, kuriuos kariai nugriovė per reidą.
Nors aštuoneri buvo paleisti kitą dieną, koalicijos laikinoji valdžia nepaaiškino dėl sulaikymų.
Autobusų stoties reidas įvyko po to, kai lapkričio 23 d. buvo sulaikyti dar du profesinių sąjungų lyderiai – Bedarbių sąjungos generalinis sekretorius Qasimas Hadi ir kitas organizacijos vadovas Adilas Salihas. Hadi anksčiau buvo du kartus suimtas okupacinės kariuomenės už tai, kad jis vadovavo bedarbių demonstracijai, reikalaujančioms bedarbio pašalpų ir darbo. Per pastarąjį reidą CPA kariai teigė sąjungos biure radę du ginklus, kuriems buvo leista turėti tik vieną. Hadi paaiškino, kad organizacijai grasino Irako religinės partijos ir jai reikia ginklų savigynai, nes JAV kariai negali arba nenori užtikrinti saugumo.
Jiedu buvo paleisti po paros suėmimo.
Abi profesinių sąjungų grupės jau kelis mėnesius organizavo Irako darbuotojus. Irako darbuotojų profesinių sąjungų federacija praėjusį birželį Bagdade surengė suvažiavimą, kuriame įkūrė sąjungas dvylikoje pramonės šakų. Bedarbių sąjunga priklauso Darbuotojų sąjungų ir tarybų grupei, kuri taip pat organizuoja nuo praėjusios vasaros.
Irake vykstanti profesinių sąjungų organizavimo banga yra beviltiškų šalies darbuotojų sąlygų rezultatas. Bedarbių sąjungos duomenimis, net septyni milijonai žmonių, arba septyniasdešimt procentų darbo jėgos, neturi darbo, badauja ir netgi yra benamiai. Nors Kongresas skyrė 87 milijardus dolerių rekonstrukcijai, Dr. Nuri Jafer, darbo ir socialinių reikalų viceministras, pripažįsta, kad negali rasti „nėra šalies, norinčios finansuoti mūsų planus“ dėl minimalios bedarbio pašalpos sistemos. Rekonstrukcija Bagdade nematoma. Gali būti, kad vyksta naftos eksporto vamzdynų ir uostų tiesimo darbai, tačiau miestų gatvėse nepaliestos didžiulės karo griuvėsių krūvos.
JAV finansavimas Irake apmokamas už didžiulį karinį buvimą ir Irako ekonomikos pertvarką. Abu siekiama, kad šalis taptų patraukli užsienio investuotojams. Spalio 8 d. telefoninėje spaudos konferencijoje Thomas Foley, Koalicijos laikinosios valdžios privataus sektoriaus plėtros direktorius, paskelbė pirmųjų Irako valstybinių įmonių, kurios bus parduotos, sąrašą, įskaitant cemento ir trąšų gamyklas, fosfato ir sieros kasyklas, farmacijos gamyklas ir šalies aviakompanija. Rugsėjo 19 d. CPA paskelbė įsakymą Nr. 39, kuris leidžia 100% užsieniečiams priklausyti verslui, išskyrus naftos pramonę, ir leidžia pervesti pelną už šalies ribų.
Irako darbuotojai su baime žiūri į savo darbo vietų privatizavimo perspektyvą, nes baiminasi, kad išpardavimas sukels didžiulius atleidimus. Al Daura naftos perdirbimo gamyklos vadovas Datharas Al-Kashabas prognozavo, kad privatizavus „turėsiu atleisti 1500 [iš 3000 naftos perdirbimo gamyklos] darbuotojų. Amerikoje, kai įmonė atleidžia žmones, yra draudimas nuo nedarbo ir jie nemirs iš bado. Jei dabar atleisiu darbuotojus, nužudysiu juos ir jų šeimas.
Naftos perdirbimo gamykloje, kaip ir daugumoje gamyklų, dirbantys asmenys dirba 11 ir 13 valandų pamainomis už 60 USD per mėnesį atlyginimą. Jie neturi apsauginių batų, akinių, kaukių ar kitų apsauginių priemonių. Irako darbuotojų profesinių sąjungų federacija padėjo naftos perdirbimo gamyklos darbuotojams suburti sąjungą ir išrinkti jos lyderius, taip pat padarė tą patį kitose pramonės šakose. Basroje darbuotojai subūrė centrinę darbo tarybą ir surengė protesto demonstracijas. Darbuotojų sąjungų ir tarybų grupė padėjo darbuotojams išrinkti komitetus Valstybinėje odos pramonės gamykloje, didžiausioje avalynės gamykloje Artimuosiuose Rytuose ir Mamoun Vegetable Oil įmonėje.
Tačiau kai šios naujos sąjungos bando pasikalbėti su gamyklos vadovais, joms sakoma, kad 1987 m. Saddamo Husseino priimtas įstatymas draudžia valstybinių įmonių (kur dirba dauguma irakiečių) darbuotojams steigti profesines sąjungas. CPA vis dar vykdo šį įstatymą. Kitas CPA įsakymas, paskelbtas birželio 6 d., grasina, kad kiekvienas, „kurstantis pilietinę netvarką“, bus sulaikytas kaip karo belaisvis pagal Ženevos konvenciją. Pastarieji areštai yra paskutiniai incidentai per šias okupacinės valdžios pastangas nuslopinti sąjungas.
Prieš sąjungą nukreipta kampanija atskleidžia ekonominį okupacijos tikslą – įmonių, kuriose dirba daugiausia darbuotojų, privatizavimą. Nors profsąjungos slopinamos, Vašingtone ir Londone kas savaitę vyksta tarptautinės konferencijos, kuriose šis turtas parduodamas. Vienoje neseniai vykusioje konferencijoje „ExxonMobil“, „Delta Airlines“ ir „American Hospital Group“ išreiškė susidomėjimą. Kadangi galima tikėtis, kad naujieji užsienio savininkai sumažins darbo sąnaudas atleisdami darbuotojus, pasipriešinimas darbo vietoje tapo neteisėtu įstatymais, draudžiančiais profesines sąjungas ir areštuojant jų lyderius.
Dar vienas žingsnis siekiant padaryti investicijas patrauklias, CPA mažina Irako darbuotojų atlyginimus. 60 USD per mėnesį, kurį gaudavo dauguma darbuotojų, buvo toks pat atlyginimas, mokamas valdant Sadamui Husseinui, tačiau premijos, pelno išmokos ir subsidijos maistui ir būstui buvo nutrauktos prasidėjus okupacijai, todėl pajamos smarkiai sumažėjo. „Koalicijos pajėgos kontroliuoja finansus ir mūsų atlyginimus“, – sako Detrala Beshab, naujosios Al Dauros sąjungos prezidentas.
Naujasis Irako darbo judėjimas yra pasiryžęs sustabdyti darbo vietų išpardavimą, darbo vietų praradimą ir sąjungų bei streikų draudimą. IFTU vidaus komunikacijos direktorius Jassimas Mashkoul apgailestauja, kad „iš pradžių manėme, kad mūsų padėtis gali pagerėti, nes atsikratėme Saddamo Husseino. Bet tai nepagerėjo“. Pasak kito federacijos lyderio Muhseno Mullo Ali, kuris du ilgus etapus praleido kalėjime už profesinių sąjungų organizavimą, „mūsų pareiga yra kiek įmanoma priešintis privatizacijai ir kovoti už savo darbuotojų gerovę“.
Tačiau Busho administracijai ir okupacinei valdžiai ši veikla yra nusikaltimas.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti