Daktaro Davido Bailey atliktas tyrimas suteikia empiriniai įrodymai už tai, ką daugelis aktyvistų ir kampanijos dalyvių jau seniai įtarė: kad įžengėme į užsitęsusį nesutarimų laikotarpį, kuriam būdingas visuomenės protesto masto ir įvairovės eskalavimas. JK pateikti duomenys aiškiai rodo, kad šio socialinių neramumų kilimo katalizatorius buvo 2008 m. finansų krizė, kuri ir toliau daro neigiamą poveikį daugumos piliečių ekonominiam saugumui, net jei bendras turtingiausių 1 proc. toliau sklando.
Nors daugelis laikytų 2011-uosius metais, kai masinis pilietinis nepaklusnumas pasiekė aukščiausią tašką visame pasaulyje (kaip iliustruoja „Occupy“ ir „Arabų pavasario“) atsiradimas.ProtestuotojasŽurnalas „Time“ buvo paskelbtas metų žmogumi) Dr. Bailey skaičiavimai rodo, kad 2015-ieji iš tikrųjų buvo metai, kai JK visuomenės mobilizacija pasiekė rekordinį aukštį. Nesunku suprasti, kodėl protestų aktyvumas auga, ypač atsižvelgiant į vyriausybės politiką, kuri ir toliau perskirsto turtus pasiturinčiajai mažumai. Kaip opozicijos lyderis Jeremy Corbynas nurodė, reaguojant į dabartinę politikos formavimo kryptį JK, „[ši vyriausybė] mažina viešąsias paslaugas, ypač vietos lygmeniu, tiems, kurie jomis pasitiki dėl saugumo ir padoraus gyvenimo. Tai įveda NHS ir socialinę globą į krizę, kartu paspartindama mūsų sveikatos ir švietimo paslaugų privatizavimą bei skaidymą.
Nenuostabu, kad dauguma Dr. Bailey tyrime apžvelgtų protestų buvo susiję su taupymu ir buvo sušaukti reaguojant į susirūpinimą dėl atlyginimo ir darbo sąlygų viešajame sektoriuje, socialinių paslaugų mažinimo, būtiniausių paslaugų privatizavimo ar įperkamo būsto trūkumo. Naujausi katalizatoriai yra klimato kaita ir pabėgėlių krizė – neatidėliotinos tarptautinės problemos, kurios tebėra visiškai neišspręstos ir ateityje gali paskatinti dar daugiau mobilizacijų. Tiesa, tęsiant ekonomikos stagnacija, daugiau taupymo priemonių ir didėjantis alkio lygis ir skurdo, kurio tikimasi ateinančiais mėnesiais, yra pagrindo manyti, kad visuomenės nepasitenkinimo ir nesutarimų mastas JK ir toliau didės 2016 m. ir vėliau.
Didėjantis protestas kaip pasaulinė tendencija
JK įrodymai glaudžiai sutampa su padėtimi kitose šalyse, taip pat su bendru suvokimu, kad socialinis nepasitenkinimas auga visame pasaulyje. Daugybė pastarųjų metų tyrimų ir metaanalizės rodo, kaip vyksta didelio masto piliečių mobilizacija sustiprėjo daugiau nei dešimtmetį ir pasiekė naują piką per pastaruosius penkerius metus. Remiantis plataus tyrimo, nagrinėjančio pasaulinių protestų sudėtingumą, „Dabartinis protestų antplūdis yra globalesnis nei banga, kilusi devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, ji pasiekia visus pasaulio regionus ir paveikia visas politines sistemas – tiek autoritarines, tiek pusiau autoritarines, tiek demokratines.
Tačiau tai ne tik protesto mastas, kuris daugėja; daugėja ir viešuose mitinguose dalyvaujančių žmonių. Studija išanalizavus 843 protestus 2006–13 m. įvykusios 87 šalyse padarė išvadą, kad 37 mobilizacijos pritraukė milijoną ar daugiau dalyvių. Pavyzdžiui, 2013 m. apie 100 milijonų žmonių žygiavo prieš nelygybę ir siaubingą gyvenimo lygį Indijoje, o 17 milijonų piliečių mobilizavosi Tahriro aikštėje, kad nuverstų Egipto prezidentą Mursi – galbūt dvi didžiausios demonstracijos istorijoje. Komentatoriai taip pat pripažinti Internetas ir socialinė žiniasklaida atliko svarbų vaidmenį įtraukiant gyventojus per „Occupy“ stiliaus kampanijas ir kad pasauliniai komunikacijos tinklai netgi palengvino protestų plitimą per nacionalines sienas. Kalbant apie motyvaciją, įrodymai rodo, kad dauguma protestų vyksta reaguojant į aktualias socialines ir ekonomines problemas, pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus arba demokratinio valdymo trūkumą. Paprasčiau tariant, dauguma protestų reiškia reikalavimą, kad turtas ir politinė valdžia būtų teisingiau paskirstyti piliečiams.
Skeptikai gali ginčytis, kad piliečių protestai be reikalo trukdo ir atneša daugiau žalos nei naudos, arba kad jie neveiksmingi keičiant įstatymus ir reglamentus. Tačiau tyrimus rodo, kad taip nėra. Nors 63–2006 m. protestuotojų vyriausybės nesilaikė maždaug 2013 % reikalavimų, daugelis iš jų buvo susiję su sisteminėmis reformomis, kurios laikui bėgant gali būti įgyvendinamos tik laipsniškai. Be to, nereikėtų nuvertinti didelio masto demonstracijų įtakos visuomenės sąmonei – tai filme gerai išreikšta.Mūsų daug“, kuriame išsamiai aprašoma, kaip prieš invaziją į Iraką vykę prieškariniai žygiai paveikė Egipto aktyvistus per Arabų pavasarį beveik po dešimtmečio.
Nauja demokratijos išraiška
Iš paprastos šių tendencijų analizės galima daryti išvadą, kad pasauliniame politiniame kraštovaizdyje vyksta revoliuciniai pokyčiai. Kaip tampa politikos formavimas vis labiau griaunamas Dėl galingų interesų susidariusį demokratijos trūkumą užpildo susirūpinę piliečiai, kurie reikalauja, kad vyriausybės paisytų jų kolektyvinių reikalavimų. Tai reiškia esminį piliečių ir valstybės bei šauklių santykių pasikeitimą nauja demokratijos išraiška tai dar tik pradeda formuotis, bet jau gali formuoti viešąją nuomonę, daryti įtaką politinėms diskusijoms ir netgi nuversti vyriausybes.
Tikėtina, kad 2016 m. žmonių balsas smarkiai sustiprės, ypač dėl blogėjančios geopolitinės, socialinės ir ekonominės bei aplinkos padėties, dėl kurios reikia kur kas veiksmingesnės, nei iki šiol, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo formos. Atsakydami į šį epochinį iššūkį, galbūt piliečiai, rengiantys kampanijas atskirais klausimais arba įsikūrę skirtingose šalyse, taip pat pradės konkrečiau sujungti savo veiklą aplink bendrų principų rinkinio ir pasauliniai prioritetai, pavyzdžiui, vieningas reikalavimas vyriausybių pagaliau užtikrinti pagrindines žmogaus teises visuotinai. Be tokių politikos formuotojų ir protestuotojų tarptautinės vienybės ir solidarumo išraiškų sunku įsivaizduoti, kaip šiandien suartėjančias krizes būtų galima spręsti taip, kad būtų palaikomas visuotinis bendrasis gėris.
Vienintelis tikrumas yra tas, kad vyriausybės ministrai skatins tolesnius socialinius neramumus, jei nesugebės imtis veiksmų dėl didėjančio tikrosios demokratijos ir teisingumo poreikio, kuris yra dabartinės visuomenės neramumų bangos pagrindas. Kelias į priekį jau seniai buvo aiškus pasaulio aktyvistams ir įsitraukusiems piliečiams: apriboti elito ir korporacijų galias ir užtikrinti, kad valdymo sistemos tikrai tarnautų žmonėms ir apsaugotų biosferą. Mažiausiai – atsižvelgiant į augančius nepatenkintos daugumos reikalavimus – būtina radikaliai decentralizuoti valdžią ir turto ir išteklių perskirstymas visame pasaulyje.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti