Prieš daugelį metų kalbinau žmogų, kuris keliavo po visą Vidurio ir Rytų Europą bei Vidurio ir Pietų Aziją, tyrinėdamas valstybes ir pilietinius karus bei kaip ir kodėl valstybės žlugo. „Žmonės manęs klausia, kas yra blogiau, autoritarinė valstybė ar ne“, – sakė jis. 'Esu buvęs abiejuose. Jokia valstybė nėra blogesnė“. Manau, jis sakė, kad kai yra taisyklės, nesvarbu, kokios žiaurios ar savavališkos, žmogus žino, kaip išvengti bausmės, bet kai nėra taisyklių, o tik neapdorota jėga, tai daro tave dar bejėgiškesnį.
Jungtinės Valstijos veikia pagal taisykles, kurias labai sunku išsiaiškinti. Žinoma, kai kurie dalykai – pavyzdžiui, nepriklausomas vystymasis, kaip Kuba, Nikaragva ar Vietnamas bandė – užtraukia momentinę bausmę. Nepaklusnumas akivaizdžiai neapsimoka. Bet kiek ir kokio pavaldumo moka? Dažniausiai yra įvairių signalų.
Įsivaizduokite, pavyzdžiui, Afrikos vyriausybės, tokios kaip Zimbabvė, painiavą. Tai atitinka visus Pasaulio banko ir TVF patarimus. Ji privatizuoja, dereguliuoja, liberalizuoja. O mainais jis gauna tik skurdą ir neramumus.
Įsivaizduokite Kolumbijos valstiečio, kuris kažkokiu būdu gavo vadovėlį iš Čikagos ekonomikos mokyklos, sumaištį. Vadovėlyje šiam ūkininkui sakoma, kad racionalus ūkio subjektas siekia savo konkurencinio pranašumo gamindamas daiktą, kuris uždirba daugiausiai naudos. Subsidijuojamų JAV žemės ūkio įmonių neapsaugotose vietinėse rinkose užauginusi bananus, juką, ryžius, kukurūzus ar bet kokius kitus legalius augalus, valstietė imasi derliaus, galinčio užsidirbti pragyvenimui – kokos lapų. Ir mainais gauna oro fumigaciją.
Indijos vyriausybė turi susimąstyti, ką ji turi daryti, kad sulauktų meilės iš JAV. Jie tikriausiai klausia: „Jūs norėjote, kad būtume kapitalistai“, „mes esame kapitalistai! Norėjote, kad atvertume savo didžiulę rinką? Atidaryta! Galite patentuoti pasėlius, kuriuos mūsų ūkininkai sukūrė per šimtmečius rūpestingai, galite įdiegti biotechnologijas, galite pigiai išnaudoti mūsų darbo jėgą.
Norėjai, kad nekęstume musulmonų? Mes skatiname neapykantą musulmonams! Nori, kad kovotume su mudžahadinu? Mes kovojame su jais mažo intensyvumo karu Kašmyre! Po velnių, mes net stengiamės būti kaip jūs – paleidome branduolines bombas, įsikišome į Šri Lankos pilietinį karą. Tačiau vietoj to, kad parodytumėte pasauliui, kaip labai vertinate mūsų nusilenkimą už jus, jūs įkuriate savo bazes Pakistane!
Ir Pakistanas, pagalvokite, kokie jie turi būti sumišę. Ši vyriausybė padėjo JAV nukreipti neapsakomus kiekius karinės pagalbos į Afganistaną, kad mudžahadinai galėtų kovoti su ten esančiais rusais. Pakistanas padėjo sukurti Talibaną, o JAV stebėjo. Tada, rizikuodamas, Pakistanas atsisuko prieš Talibaną JAV raginamas mainais į pažadus padėti Indijai Kašmyre, pasisakyti Afganistano režime po Talibano ir atleisti skolas.
Na, jie bent šiek tiek sumažino skolas.
Saddamas Husseinas matė, kaip Irakas buvo sunaikintas, nes nesuprato taisyklių trūkumo. Kariavęs siaubingai destruktyvų karą su Iranu, naudodamas nuodingas dujas kurdams, kaupęs pavojingus ginklus ir sutramdęs savo gyventojus, tik su JAV parama, jis turėjo padaryti išvadą, kad įsiveržti į Kuveitą nebus nieko blogo.
Jis taip klydo, kad net negalėjo išsiderėti iš Irako. Tačiau jo atveju tai nebuvo klaida, kuri jį pašalino iš valdžios. Jis vadovauja žiauriai pažeidžiamiems gyventojams, kurie lėtai miršta nuo sankcijų ir bombardavimo ir yra per silpni, kad jį nuverstų.
Ir tada yra režimai ir armijos, kurioms pasiseka daugiau nei jų drąsiausios svajonės.
Branduolinį arsenalą turintis Izraelis, kurio veiksmai kelia JAV problemų visuose Artimuosiuose Rytuose, tose naftą išgaunančiose šalyse, prie kurių JAV stengiasi likti taip arti, ir vis dar gauna besąlygišką paramą ir daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita šalis.
Kosovo išlaisvinimo armija, kuri galėjo būti tik nustebusi, pamačiusi JAV abejingumą Bosnijos kančioms nuo Jugoslavijos, JAV abejingumą ar priešiškumą visokioms panašioms armijoms visame pasaulyje.
Įsivaizduokite jų nuostabą, kai 1999 m. jie pamatė, kad JAV bombarduoja jų priešus ir juos palaiko. Ir tada įsivaizduokite jų nuostabą, kai jie neseniai grįžo į teroristų sąrašą dėl savo veiksmų Makedonijoje.
Ir dabar, žinoma, yra Šiaurės aljansas.
Ar jie galėjo svajoti sugrįžti į nebaudžiamumą Kabule su blizgančiomis naujomis uniformomis, įranga ir racionu, žvalgyba, koordinacija ir priešų bombardavimu, kad juos išgyventų?
Galbūt jie galėjo. Kai kurie iš jų yra mudžahadinai, kurie gavo JAV paramą kovai su rusais. JAV neprieštaravo, kai mudžahadinas surengė žudynes mišrioje berniukų ir mergaičių mokykloje. JAV nedaugžodžiavo, kai 1990-aisiais Šiaurės aljansas išprievartavo ir nužudė juos per Kabulą. JAV parama nepriklauso nuo to, ar jie pažeidžia žmogaus teises, ar ne, nuo to, ar jie laikosi ekonominių dogmų, ar ne, nuo to, ar jie vykdo terorizmą, ar ne.
Bet kokiu atveju, jei Šiaurės aljansas kada nors grįš į teroristų sąrašą, jie nepatirs blogiausių dalykų. Galeano tai pasakė – tokio tipo mūšiuose visada žūva žmonės. Jei visa tai galioja griežta taisyklė, tai viskas.