Rusijos sviediniams lyjant Ukrainos miestuose, nerimastingoms paliauboms Jemene, palestiniečių puolimui maldos metu Jeruzalėje ir daugeliui kitų konfliktų visame pasaulyje, kai kuriems gali atrodyti, kad kalbėti apie taiką nedera.
Tačiau kai vyksta karas, pats laikas kalbėti apie taiką. Kaip kitaip galime užkirsti kelią dar didesniam gyvybės praradimui ar dar daugiau milijonų, priverstų ieškoti prieglobsčio kažkur kitur pasaulyje? Džiugu, kad pagaliau Jungtinės Tautos ėmėsi iniciatyvos, pateikdamos sveikinantį generalinio sekretoriaus António Guterreso prašymą susitikti akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiumi.
Ukrainoje turi būti nedelsiant nutrauktos ugnies, o po to Rusijos kariai išvedami ir Rusijos bei Ukrainos susitarimas dėl būsimų saugumo priemonių.
Visi karai baigiasi kažkokiomis derybomis – kodėl gi ne dabar?
Visi žino, kad kada nors taip nutiks. Nėra jokios priežasties atidėti jį dėl bombardavimo ir žudymo, daugiau pabėgėlių, daugiau žuvusių ir daugiau gedinčių šeimų Ukrainoje ir Rusijoje. Tačiau užuot raginusios taiką, dauguma Europos šalių pasinaudojo galimybe padidinti ginklų tiekimą, maitinti karo mašiną ir padidinti ginklų gamintojų akcijų kainas.
Taip pat laikas kalbėti apie mūsų žmogiškumą arba jo trūkumą žmonėms, patekusiems į didelę nelaimę dėl ginkluoto konflikto, piktnaudžiavimo savo teisėmis arba skurdo, su kuriuo daugelis susiduria dėl pasaulinės ekonomikos sistemos.
Beveik 10 procentų Ukrainos gyventojų dabar yra tremtyje, patiria traumų, netekčių ir baimės. Dauguma Europos šalių palaikė Ukrainos pabėgėlius. Didžiosios Britanijos vyriausybė taip pat apsimeta, bet tada įtraukia ukrainiečius į sąmoningai labirintinę ir košmarišką Vidaus reikalų ministerijos biurokratiją, kad juos atgrasytų. Vietoj to, Ukrainos pabėgėliai turėtų būti palaikomi ir priimami. To iš esmės nori britai; didžiulis paprastų žmonių dosnumas parodo mūsų žmogiškumą.
Tačiau elgiantis su beviltiškais pabėgėliais iš karų, kuriuose Britanija turi tiesioginę atsakomybę, pavyzdžiui, Afganistane, Irake, Libijoje ir Jemene, istorija skaudžiai skiriasi.
Jei kas nors yra toks beviltiškas, kad rizikuoja visais bandyti kirsti Lamanšo sąsiaurį pavojinga, niūria valtele, jis nusipelno užuojautos ir palaikymo. Vietoj to, Vidaus reikalų ministerijos planas yra pašalinti juos į Ruandą. Jei tikime žmoniškumu ir pabėgėlių teisėmis, su jais turėtų būti elgiamasi vienodai ir padoriai ir jiems turėtų būti leista prisidėti prie mūsų visuomenės, o ne kriminalizuoti ir įkalinti. Jei Konservatorių partija išsispręs nuo šios užsakomųjų paslaugų teikimo, tą patį padarys ir kitos Europos šalys. Danijos vyriausybė jau šiltai pasisakė apie žiaurų ir neįgyvendinamą pasiūlymą.
Šio karo poveikis mūsų visuomenės politikai ir viltims bus didžiulis, ypač pasaulio institucijoms. Jungtinės Tautos buvo įsteigtos po Antrojo pasaulinio karo, kad „išgelbėtų kitas kartas nuo karo rykštės“. Nuo to laiko mes galime atsukti ilgą ir ilgėjantį konfliktų ir karų, kuriuos pasaulis išgyveno ir nusinešusių milijonų gyvybių, sąrašą. Korėja, Vietnamas, Iranas ir Irakas, Jugoslavija, Afganistanas, Irakas, Libija, Sirija, Indija-Pakistanas, Kongo Demokratinė Respublika ir daugelis kitų konfliktų beveik nebuvo paskelbti pagrindinėje žiniasklaidoje, galbūt todėl, kad tai buvo konfliktai prieš kolonijinę okupaciją, pvz. kaip Kenija.
JT Ukrainos konflikte reikia užduoti didžiulį klausimą. Kai Rusija žiauriai ir neteisėtai įsiveržė į Ukrainą, ar ne tas momentas, kai JT nusiuntė savo generalinį sekretorių į Maskvą reikalauti paliaubų? JT per lėtai ėmėsi veiksmų, o per daug tarpvalstybinės sistemos siekė eskalavimo, o ne derybų.
2022 m. balandį Madride Ispanijos kairiosios partijos „Podemos“ surengtoje konferencijoje po kairiųjų aktyvistų organizacijos „Progressive International“ inicijuoto dialogo buvo stiprus raginimas sukurti veiksmingesnes ir iniciatyvesnes tarptautines institucijas, remiančias taiką. Kiekvienas iš 17 kalbėtojų pasmerkė karą ir okupaciją bei ragino nutraukti ugnį ir užtikrinti taikos ateitį Ukrainos ir Rusijos žmonėms. Dalyviai žinojo apie šio konflikto eskalavimo pavojus ir tolimesnius karštus karus bei smurtą, kurį atneš naujas šaltasis karas. Pasaulyje yra 1,800 užtaisytų ir paruoštų naudoti branduolinių galvučių. Vienas „taktinis“ ginklas nužudytų šimtus tūkstančių; branduolinė bomba nužudytų milijonus. Jo negalima suvaldyti ir jo poveikio apriboti.
Birželio mėnesį Vienoje vyks daugybė taikos renginių, susijusių su Branduolinio ginklo uždraudimo sutartimi. Ši sutartis, kuriai pritarė JT Generalinė Asamblėja ir kuriai nepritaria paskelbtos branduolinį ginklą turinčios valstybės, suteikia geriausią viltį ir galimybę nebranduolinio ginklo ateičiai. Galimybę reikia griebti abiem rankomis.
Kai kas sako, kad diskutuoti apie taiką karo metu yra kažkokio silpnumo ženklas; yra priešingai. Būtent taikos protestuotojų drąsa visame pasaulyje sustabdė kai kurias vyriausybes nuo įsitraukimo į Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, Jemeną ar bet kuriuos iš dešimčių kitų vykstančių konfliktų.
Taika nėra tik karo nebuvimas; tai tikras saugumas. Saugumas, kai žinosite, kad galėsite valgyti, jūsų vaikai bus mokomi ir jais rūpinamasi, o sveikatos priežiūros paslaugos bus šalia, kai jums to prireiks. Milijonams dabar tai nėra realybė; karo Ukrainoje padariniai atims tai dar iš milijonų.
Tuo tarpu daugelis šalių dabar didina išlaidas ginklams ir investuoja išteklius į vis pavojingesnius ginklus. Jungtinės Valstijos ką tik patvirtino didžiausią visų laikų gynybos biudžetą. Šie ginklams naudojami ištekliai yra visi ištekliai, nenaudojami sveikatai, švietimui, būstui ar aplinkos apsaugai.
Tai pavojingas ir pavojingas laikas. Stebėdami, kaip vyksta siaubas, o vėliau ruošdamiesi didesniems konfliktams ateityje, neužtikrinsite, kad bus išspręsta klimato krizė, skurdo krizė ar maisto tiekimas. Mes visi turime kurti ir remti judėjimus, kurie galėtų nustatyti kitą taikos, saugumo ir teisingumo visiems kelią.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti