Busho administracija vakar atšaukė reikalavimą, kad darbdaviai tvarkytų ergonomikos sužalojimų apskaitą.
Pagal taisyklę darbdaviai būtų įpareigoti pažymėti langelį savo traumų ir ligų žurnale, jei darbuotojas patyrė ergonominę traumą. Ergonominiai sužalojimai apima pasikartojančius streso sužalojimus, tokius kaip riešo kanalo sindromas.
Paskutinę jo administracijos darbo dieną Billo Clintono Darbuotojų saugos ir sveikatos administracija (OSHA) išleido taisyklę, kurią Busho administracija iš karto sustabdė.
Po dvejų metų Busho OSHA padarė išvadą, kad pažymėti langelį yra per daug reikalauti iš darbdavių.
„OSHA padarė išvadą, kad papildomas įrašų saugojimo stulpelis iš esmės nepagerins nacionalinės traumų statistikos“, – sako OSHA administratorius Johnas Henshaw, „taip pat tai nebūtų naudinga darbdaviams ir darbuotojams, nes stulpelyje nepateiktų papildomos informacijos, naudingos nustatant galimas priežastis ar metodus. kad būtų išvengta traumų“.
Mėgstu tai.
Visą dešimtąjį dešimtmetį Vašingtone kilo ginčas dėl taisyklės, reikalaujančios darbdaviams spręsti ergonomikos pavojus, paskelbimo. Stipriai lobizuodami ir finansuodami UPS ir kitų darbdavių, kurių darbuotojai ir toliau patiria ergonominių sužalojimų epidemiją, respublikonai ne kartą įtraukė asignavimus, kurie uždraudė Clinton administracijai išleisti tokią taisyklę. Clinton administracija per daug nekovojo siekdama patobulinti taisyklę – nors visuomenė plačiai supranta ergonominių sužalojimų sunkumą ir mastą bei trokšta jų išvengti.
Clinton administracija pagaliau paskelbė savo ergonomikos taisyklę savo antrosios kadencijos pabaigoje kartu su daugybe kitų atidėtų taisyklių. Kaip ir beveik visose paskutinės minutės taisyklėse, Busho administracija sustabdė ergonomikos taisyklę, o paskui ją atšaukė. Savanoriškų priemonių pakaktų, sakė Bušo darbuotojų gerovės sergėtojai.
Liko tik ataskaitų teikimo reikalavimas, kurį dabar administracija panaikino, motyvuodama tuo, kad nelabai ką padarys.
Tiesa, kad vien ataskaitų teikimo reikalavimas neįpareigotų keisti darbo vietos, kad būtų sumažinta ergonominė rizika, nors tai yra keistas argumentas administracijai, kuri panaikino taisykles, kurios būtų įpareigojusios tokį pavojų sumažinti.
Ir nors jo poveikis būtų buvęs nedidelis, ataskaitų teikimo reikalavimas būtų padėjęs įspėti darbdavius apie pavojingas darbo vietos sąlygas ir būtų pateikę geresnius nacionalinius duomenis.
Administracija, matyt, nenori nė vieno iš šių dalykų, nes jie gali paskatinti pavienius darbdavius ir federalinę vyriausybę imtis veiksmų.
Kiekvienas, patyręs pasikartojančio streso traumos agoniją arba pažįstantis bet ką, gali įvertinti šio požiūrio kvailumą ir žiaurumą.
„Vien todėl, kad vyriausybė neketina reikalauti, kad darbdaviai stebėtų šiuos sužalojimus, ir vien todėl, kad vyriausybė nesiruošia įgyvendinti saugos standartų, dar nereiškia, kad darbuotojai nustos sirgti ar visam laikui dirbti neįgalūs“, – pažymi AFL. - CIO prezidentas Johnas Sweeney su pasibjaurėjimu. Sweeney administracijos taisyklės atšaukimą vadina „galva smėlyje“ požiūrio į ergonominius sužalojimus įrodymu.
Pasak AFL-CIO darbuotojų saugos ir sveikatos direktoriaus Pegas Seminario, kiekvienais metais maždaug milijonas žmonių Jungtinėse Valstijose kenčia nuo su darbo vieta susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų (dažniausiai ergonominių traumų), kurie yra tokie sunkūs, kad turi išeiti iš darbo. Tai dvigubai daugiau nei faktiškai pranešė darbdaviai. Ji sako, kad panaikinta ergonomikos taisyklė – ne ataskaitų teikimo reikalavimas, o taisyklė, pagal kurią darbuotojai iš tikrųjų turi sumažinti ergonomikos pavojų – turėtų padėti išvengti pusės tų sužalojimų.
Tiesą sakant, sužalojimai yra tokie dažni ir rimti, sako Seminario, kad darbdaviai, kurie imasi priemonių jų išvengti, greitai atsiperka sutaupytų darbuotojų kompensacijų.
„Argumentai politinėje arenoje visiškai prieštarauja patirtimi realiame darbo vietos pasaulyje“, - sako ji. Darbdaviai „mato, kad imdamiesi gana nesudėtingų veiksmų jie gali žymiai sumažinti, o kai kuriais atvejais ir pašalinti šias traumas. Per šešis mėnesius ar metus jų investicijos buvo apmokėtos, nes šios traumos yra labai brangios.
„Tačiau ideologija ir opozicija reguliavimui [buvo] stipresnė ir [aplenkė] ekonominę tikrovę“, – sako ji.
Sumažintas ataskaitų teikimo reikalavimas yra tik naujausia ideologinės kampanijos prieš taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus Jungtinėse Valstijose, apraiška.
Daugiau nei 5,000 JAV darbuotojų kasmet miršta nuo trauminių sužalojimų ir beveik 60,000 XNUMX nuo profesinių ligų.
Šie kasmet mirštantys dešimtys tūkstančių žmonių, taip pat milijonai žmonių, kasmet patiriančių traumų darbo vietoje, yra nežaboto įmonių smurto aukos, kuriai padeda ir kurstomi vyriausybės pareigūnai ir Kongreso nariai, kurie, kaip sako Sweeney, pasirenka „galva į smėlį“ metodą. .
Russellas Mokhiberis yra Vašingtone įsikūrusio Corporate Crime Reporter, http://www.corporatecrimereporter.com, redaktorius.
Robertas Weissmanas yra Vašingtone įsikūrusio Multinational Monitor, http://www.multinationalmonitor.org, redaktorius.
Jie yra knygos „Corporate Predators: The Hunt for MegaProfits and the Attack on Democracy“ (Monroe, Maine: Common Courage Press; http://www.corporatepredators.org) bendraautoriai.
Dėmesys korporacijos stulpeliams skelbiamas adresu