Nacionalinis pasididžiavimas yra keistas. Stebėjau ledo ritulio rungtynes, džiūgavau už namų komandą. man patiko. Po ledo ritulio rungtynių, kaip ir visi kiti švenčiantys, pabeldžiau į namus. Tačiau visą laiką galvojau: „Tai neturi prasmės“.
Manoma, kad aš didžiuojuosi, kad esu kanadietis. Nemanau, kad ši koncepcija yra prasminga. Neturėjau visiškai nieko bendra su tuo, kad čia gimiau ar net užaugau. Buvau vaikas. Niekas už tai nebuvo mano atsakomybė. Kaip galiu „didžiuotis“ tuo, su kuo neturėjau nieko bendra? Aš nepriėmiau jokių sprendimų. Kai aš tai sakau, žmonės dažniausiai išgirsta tokius teiginius kaip „Turėtumėte būti dėkingi, kad esate čia“. Nu duh. Džiaugiuosi, kad man pasisekė gimti tokioje turtingoje šalyje, ir džiaugiuosi, kad esu viduriniosios klasės atstovas, gyvenimas yra daug lengvesnis nei galėtų būti. Bet tai vėlgi nėra ko didžiuotis, tai nebuvo mano kaltė. Priešingu atveju jie sako: „Ar nesididžiuojate savo paveldu? Vėl neturėjau nieko bendro su tuo. Kaip aš galiu didžiuotis žmonėmis, kurie gyveno Kanadoje, gyvenančiais savo gyvenimą ir plėtojančiais savo kultūrą. tai savaime suprantama bet kuriai žmonių grupei. Kai kurie iš jų padarė pagirtinų dalykų, daugelis – ne. Aš didžiuojuosi žmonėmis, kai jie daro pagirtinus dalykus. Aš didžiuojuosi žmonėmis, kai jie yra pakankamai drąsūs, kad būtų suimti dėl geros priežasties. Tačiau tai nesididžiuoja, kad yra kanadietė. Aš didžiuojuosi tais kinais, kurie tai daro.
Jei žmonės abejoja nacionaliniu pasididžiavimu, jie gali nurodyti Kanados vyriausybės padarytus blogus dalykus, pavyzdžiui, įsiveržimą į Afganistaną. Jie tuo nesididžiuoja, vadinasi, nesididžiuoja Kanada, jiems gėda. Tačiau aš nemanau, kad Kanados pasididžiavimo sąvoka turi jokios prasmės. Be to, tai yra įrankis, padedantis prisijungti prie armijos ir žudyti žmones užsienyje.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti