Neseniai paskelbtoje Niujorke įsikūrusios žmogaus teisių grupės ataskaitoje pabrėžiamos teigiamos pasekmės visai Irano visuomenei, kai buvo panaikintos žalingos sankcijos ir tarptautinė izoliacija.
Irano ir P5+1 derybos Irano branduoliniu klausimu vis dar tebevyksta. Originalus birželis 30 terminas buvo pratęstas, o artimiausiomis dienomis paaiškės, ar bus pasiektas galutinis susitarimas.
Remiantis naujienų pranešimais, sandorio perspektyvos yra geros. Sunkiausias Vienoje vis dar svarstomas klausimas yra susijęs su sankcijų panaikinimu. Nors branduolinio susitarimo pasirašymas gali neprivesti prie JAV ir Irano santykių normalizavimo, kaip nurodė Obamos administracija, tai vis tiek būtų labai teigiamas ir sveikintinas pokytis dėl kelių priežasčių.
Branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo požiūriu Irano branduolinė krizė yra raudonoji silkė. Nors Vakarų politikai ir žiniasklaidos priemonės nuolat pateikia melagingus teiginius apie Irano branduolinio ginklo ambicijas, Irano ginklavimosi įrodymų nėra. Vieną neseną tokio klaidinančio pareiškimo pavyzdį pateikė kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton. Ji pažymėti „Labai tikiuosi, kad kitą savaitę pavyks pasiekti susitarimą, uždengsiantį dangtį Irano branduolinių ginklų programai“. Nesvarbu, kad nei JAV žvalgyba, nei Tarptautinė atominės energijos agentūra neturi tokios programos įrodymų.
Pagrindinė kliūtis Artimuosiuose Rytuose atsikratyti masinio naikinimo ginklų (MNG) nėra Iranas, nes jis neturi masinio naikinimo ginklų. Pagrindinė problema yra Izraelio atsisakymas atsisakyti regioninio branduolinių ginklų monopolio – tokią poziciją palaiko NATO narės, tokios kaip Kanada, JK ir JAV.
Tačiau Irano branduolinė krizė ne tik atitraukia dėmesį nuo visapusiškų ginklų neplatinimo iniciatyvų. Sankcijos Iranui turėjo niokojantį poveikį Irano ekonomikai ir visuomenei, smarkiai pablogindamos žmogaus teisių padėtį šalyje. Sankcijos, ypač nuo 2012 m., neabejotinai prilygsta kolektyvinei Irano gyventojų bausmei.
2012 m. birželį „The New York Times“. pranešė, kad „Visiškai įsigaliosiančių nuobaudų ratas sekmadienįPasak kai kurių istorikų, tai yra vienas drąsiausių sankcijų už naftą panaudojimo kaip prievartos įrankio nuo tada, kai 1940 m. JAV nutraukė naftos eksportą į Japoniją. O 2013 m. sausį JAV pareigūnai cituojamas „Washington Post“., pareiškė, kad pastarojo meto sankcijų rinkinys buvo „sukurtas siekiant sistemingai atakuoti pagrindinius Irano finansinius ramsčius ir juos numušti bei grasinti šaliai ekonominiu žlugimu“.
JAV priešiškumas Iranui turi senas istorines šaknis. CŽV ir MI6 organizavo Irano vyriausybės nuvertimą 1953 m. Nacionalistų vyriausybę pakeitė provakarietiškas monarchas Mohammadas Reza Shahas Pahlavi, kuris valdė tol, kol jį nuvertė liaudies revoliucija 1979 m. Šio labai vertinamo sąjungininko netektis buvo rimtas politinis JAV pralaimėjimas. Savo atsiminimuose Henry Kissingeris rašė, kad JAV „šachas buvo rečiausias lyderis, besąlygiškas sąjungininkas“.
Sankcijų prieš Iraną taikymas prasidėjo po 1979 m. JAV taip pat palaikė Saddamo Husseino agresiją prieš Iraną devintajame dešimtmetyje. Per karą žuvo šimtai tūkstančių iraniečių. Husseinas netgi panaudojo cheminius ginklus prieš Irano karius ir civilius gyventojus, su tiesiogine JAV parama.
Neseniai Tarptautinė kampanija už žmogaus teises Irane paskelbė ataskaitą, kurioje išdėstė Irano pilietinės visuomenės požiūrį į vykstančias Irano ir P5+1 branduolines derybas. Ataskaitoje pateiktos išvados nedviprasmiškai palaiko branduolinio susitarimo siekimą, be to, teigiama, kad tokio susitarimo pasirašymas yra būtina demokratinių ir žmogaus teisių reformų Irane sąlyga.
Pagal tyrimą Didelės viltys, sušvelninti lūkesčiai – Irano požiūris į branduolines derybas„Visi respondentai ypač pabrėžė, kad nepavykus derybomis pasiekti branduolinio konflikto sprendimo, taigi ir sankcijų tęsimą bei Irano tarptautinę izoliaciją, būtų katastrofiška Irano visuomenei. Respondentai baiminosi, kad branduolinių derybų žlugimas dar labiau apribos jų kultūrines ir politines laisves bei pablogins ir taip sunkią ekonominę situaciją. Kitas rimtas susirūpinimas buvo didėjanti karo grėsmė, jei nepavyks susitarti.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti