Pagalvokite apie baisų scenarijų: Hamas, neduok dangus, nužudys Sarą ir Yairą Netanyahu, ministro pirmininko žmoną ir sūnų. Kitas scenarijus, ne mažiau baisus: taikiniai yra Revital ir Nadav Gantz, IDF štabo viršininko žmona ir sūnus. Ką „Hamas“ būtų gavęs iš tokių siaubingų žmogžudysčių? O kaip Izraelis būtų reagavęs? Paklūsta jos reikalavimams? Ar viešoji nuomonė būtų susilpnėjusi? Ar Izraelis kada nors atleistų?
O kokia nauda Hamasui, jei pavyktų, neduok dangus, nužudyti ministrą pirmininką ar štabo viršininką? Ar nebūtume radę pakaitalų? Ar Izraelis būtų atsisakęs savo lyderystės? Nulenkė galvą prieš savo lyderių žudikus? Ar Izraelis būtų paskubėjęs pastatyti jiems giliavandenį jūrų uostą ir oro uostą Gazoje?
Kas nusprendė pabandyti nužudyti Mohammedą Deifą ir jam pavyko nužudyti Vidadą, jo žmoną ir Ali, jo sūnų (8 mėnesių kūdikį), negalvojo taip. Izraeliečiai niekada nenori žaisti priešingo vaidmens ir svarstyti, kas būtų nutikę, jei mes būtume jų vietoje. Tai dalis mūsų palestiniečių nužmoginimo ir demonizavimo. Žudyti jų vadus ir vadus? Teisėtas. Nužudyti mūsiškius? Monstriškas siaubas. Kaip galima lyginti?
Tie, kurie buvo atsakingi už Deifų šeimos narių nužudymą, ieškojo pergalės paveikslo ar bent jau skausmingos nuotraukos, pakankamai skausmingos, kad sustabdytų raketos ugnį. Tačiau poveikis buvo ir visada bus priešingas. Šis veiksmas taip pat tik sustiprins pasipriešinimą, ekstremizmą ir ryžtą, kaip ir atvirkštinėje situacijoje, nužudyti Izraelio lyderį.
Karas, prasidėjęs oro pajėgų parengtu „skausmo žemėlapiu“, apimančiu „Hamas“ operatyvininkų namų bombardavimą – nuostabiai lankstus terminas, apimantis ligoninės direktoriaus ir policijos vadovo namų ir šeimų bombardavimą – ieškojo laiminga pabaiga. Moralinė problema – susprogdinti namą su visais jo gyventojais, pasikėsinimas nužudyti Deifą ir nužudyti jo žmoną bei sūnų – ar jie nekalti? – iškelk tik šyptelėjusį šių dienų Izraelį. Atmetus moralines problemas, nes nėra reikalo jas svarstyti, kaip su protu ar protu? Tai taip pat nėra paplitusi prekė. Jau nekalbant apie tai, kaip pasimokyti iš bergždžios tikslinių žudynių praeities. Žmonės nori nužudymo – duokime vieną.
Palestinos atsakas į Deifo žmonos ir sūnaus nužudymą bus lygiai toks pat, kaip Izraelio atsakas atvirkštine situacija. Kerštas ir atpildas. Matėme tai antradienio ir trečiadienio užtvankose ir pamatysime artimiausiomis dienomis. Deifo žmonos ir sūnaus pakaitalo nebus, bet Deifui tikrai vienas būtų – kaip ir visiems jo pirmtakams, žuvusiems per kelias kartas Izraelyje įvykdytų tikslinių žudynių.
Nė vienas iš pakeitimų nebuvo nuosaikesnis nei jo pirmtakas. Abdelis Azizas al-Rantisi nebuvo nuosaikesnis nei Ahmedas Jasinas, Deifas nėra nuosaikesnis nei Ahmedas Jabari, o Yahya Ayyash įpėdinis nebuvo Mahmoudas Abbasas. Jokia žmogžudystė nepakeitė vaizdo į gerąją pusę. Izraelis tik pakabino ant diržo daugiau skalpių, o tai buvo klaidingas pergalės demonstravimas. Izraelis iš jų gavo tik kraujo praliejimą, keršto troškimą ir neapykantos jausmus. Bet kodėl Izraelis turėtų mokytis iš savo praeities? Tai per daug protinga ir savaime suprantama.
Kaip sunaudota kramtomosios gumos guma, prilipusi prie pado, šis karas prilimpa prie Izraelio ir Gazos ir atsisako paleisti. Jo pabaigos niekur nematyti, jis neturi išvados. Antradienio žmogžudystė tik pailgino jos dienas.
Niekas nežino, kokias sąlygas Izraelio delegacija sutiko Kaire, ir, kaip nepaaiškinama, niekas nežino, kokių sąlygų ji atsisakė. Iš dūmų uždangos susidaro įspūdis, kad Izraelis nesutiko duoti Gazai daug, jei ką, o Hamas, akivaizdžiai nusivylęs, sureagavo raketų šūviu.
Yra ir kitų (įsivaizduojamų?) scenarijų. Pavyzdžiui, Izraelis pamatė galimybę nužudyti Deifą, todėl atšaukė savo susitarimus, paruošdamas dirvą visų pergalių nuotraukų motinai. Bet ką tai davė? Nieko. Jokios tylos, net ne apsimestinė pergalės nuotrauka, tik daugiau kraujo ir atpildo.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti
1 komentaras
Tai, ką kilniai pasakė Gideonas Levy, pakartoja šiuos Jėzaus Kristaus mokymus Naujajame Testamente:
„Smurtas gimdo smurtą“.
"Kas gyvena nuo kardo, miršta nuo kardo".
Todėl būtina mokytis iš tų šventų mokymų, kad sustabdytume beprasmį kraujo praliejimą ir užkirstume jam kelią.