Viena iš daugelio Libijos privačių armijų veržiasi į ilgai apgultą pakrantės miestą Derną, tarp Bengazio ir Egipto pasienio, nes smurtas pasiekia precedento neturintį lygį, teigia JT.
Sunkios antžeminės kovos ir išplitęs namų naikinimas oro antskrydžiais ir apšaudymu padidina vandens, maisto, vaistų ir elektros trūkumą.
Atskalūno generolo Khalifos Haftaro, vadinamo Libijos nacionaline armija (LNA) pajėgų užpuolimas Dernoje, kurioje gyvena 125,000 XNUMX gyventojų, yra naujausias tarp nutrūkusio karo epizodas. Libija neskaitant nuo NATO remiamo Muamaro Kadhafi nuvertimo 2011 m.
LNA atstovas antradienį sakė, kad jų pajėgos užėmė 75 procentus Dernos miesto.
Genas Haftaras yra vienas galingiausių iš daugelio Libijos žaidėjų, valdantis didžiąją šalies rytinę dalį po to, kai pernai užėmė Bengazį. Turint dvi skirtingas vyriausybes atitinkamai Tripolyje ir Tobruke, kurių autoritetas yra netvirtas, vargu ar kuris nors vienas Libijos veikėjas gali laimėti lemiamą pergalę.
Dernos gyventojai pasakoja, kad LNA kovotojai suima vietinius žmones savo namuose ir kontrolės postuose. Nuotraukose matyti, kaip karinės mašinos važiuoja tuščiomis gatvėmis pro išdegusius pastatus.
LNA socialinės žiniasklaidos puslapiuose transliuotoje kalboje generolas Haftaras sako, kad „artėja pergalės valanda, kaip ir paskelbimas, kad Dernos miestas išlaisvintas nuo terorizmo“.
JT paramos misija Libijoje UNSMIL turi ragino susilaikyti iš visų pusiųir paragino šalis užtikrinti „nekliudomą humanitarinės pagalbos prieigą ir palengvinti civilių, norinčių palikti miestą, saugų išvykimą“.
Nors Derna buvo laisvai apgulta nuo 2017 m. liepos mėn., kovos staiga paaštrėjo gegužės 16 d., kai LNA pradėjo puolimą prieš Dernos apsaugos pajėgas, islamistų ir kovotojų prieš Haftarą aljansą. Geną Haftarą remiantis Egiptas taip pat pradėjo oro atakas prieš miestą.
Suintensyvėjusios kovos užgožė praeitą savaitę Paryžiuje įvykusį Libijos lyderių susitikimą, kurį organizavo prezidentas Emmanuelis Macronas ir kurio metu buvo siekiama atkurti taiką ir surengti prezidento bei parlamento rinkimus gruodžio mėn.
Tačiau kyla didelių abejonių, ar Libijoje gali būti surengti prasmingi rinkimai, nes valdžia yra tokia susiskaldžiusi ir pirmiausia priklauso vietos lyderiams, kurių įtaka grindžiama vienu miestu ar gentimi arba jų dviejų mišiniu.
Derna yra tik viena iš vietų Libijoje, kur konkuruojančios grupuotės kovojo tarpusavyje pastarąjį mėnesį.
Gegužės mėn. UNSMIL Libijoje sudaryti civilių aukų duomenys rodo, kad per mėnesį visose šalies dalyse žuvo ir sužeistas 101 žmogus, neįskaitant kovotojų.
Tarp aukų yra 12 vyrų ir moteris, žuvę Tripolyje gegužės 2 d., kai „Islamo valstybė“ su ginklais ir sprogmenimis surengė ataką prieš Nacionalinį aukštąjį rinkimų komitetą.
Sabhos oazėje, esančiame už 400 mylių į pietus nuo sostinės, per Awlado Suleimano ir Tebu genčių pajėgų mūšį žuvo mažiausiai 10 civilių, kurie tapo snaiperių ugnies ar minosvaidžių, apšaudytų į tankiai apgyvendintas miesto vietas, aukomis.
Bengazyje, kurį LNA užėmė po užsitęsusių kovų, trukusių 2014–2017 m., ir didžiąją miesto dalį paliko griuvėsiai, smurtas tęsiasi. Gegužės 24 d. sprogus bombai automobilyje žuvo 11 civilių, įskaitant mergaitę, per išpuolį, už kurį niekas neprisiėmė atsakomybės, bet turi „Isis“ arba „al Qaeda“ tipo operacijos požymių.
Tą pačią dieną Bani Walide, į pietus nuo Tripolio, apie 200 eritrėjos, etiopų ir somaliečių pabėgo nuo žmonių kontrabandininkų, kurie juos laikė nelaisvėje. Apie dešimt jų nušovė kontrabandininkai, kurie vėliau bandė juos sugauti.
Tokios plačiai paplitusios anarchijos Libijoje akivaizdoje tikimybė, kad E. Macrono diplomatinė iniciatyva pasiseks, atrodo menka. Libijos gyventojai taip pat abejoja, ar Prancūzijos politika yra visiškai nešališka, atsižvelgiant į tai spaudos pranešimai kad Prancūzija slapta parūpino generolui Haftarui žvalgybinį lėktuvą, skirtą jo siekiui užimti Derną.
E. Macrono bandymas tarpininkauti tarp skirtingų partijų Libijoje gali nepavykti nutraukti smurto, tačiau anksčiau šiais metais jis pripažino, kad Europos ir JAV karinė intervencija siekiant nuversti Kadhafi 2011 m. buvo nelaimių, kurios nuo to laiko užgriuvo, priežastis. Šalis.
NATO intervencijai vadovavo prieš Kadhafi sukilėlių pusėje Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurias labai palaikė JAV. Davidas Cameronas ir toliau gina savo veiksmus 2011 m.
„Europa, Jungtinės Valstijos ir keletas kitų neabejotinai turi atsakomybę, kai kalbama apie dabartinę situaciją“, – sakė Macronas, sakydamas atsiprašymą. Tunisas Vasarį.
Jis teigė, kad užsienio valstybės negali pakeisti tautos suvereniteto, tikėdamos, kad tirono nuvertimas išspręs visas problemas. Jis sakė, kad „nuo tada mes kartu įtraukėme Libiją anomija (lėtinis nestabilumas), nesugebėdami išspręsti situacijos“.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti