Žydų kraštutinių dešiniųjų grupuotės, atsakingos už daugybę padegimų Vakarų Kranto mečetėse per pastaruosius metus, neseniai atsidūrė pavojingoje vietoje, kai pirmą kartą atkreipė dėmesį į šventas vietas Izraelyje. Buvo padegta mečetė, o po kelių dienų įvyko išpuolis prieš musulmonų ir krikščionių kapus.
Kiekvienu atveju naujakuriai palikdavo savo vizitinę kortelę – keršto aktą nurodančius užrašus „Kainų etiketė“ – nubraižytą ant rankų darbo.
Nė vienas iš pastarųjų išpuolių prieš palestiniečius nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Žinoma, kad „Shin Bet“ slaptosios policijos vadinamasis „žydų skyrius“, atsakingas už tokių nusikaltimų išaiškinimą, yra daugiau nei pusėtinai tęsiantis tyrimus. Kaip ir daugelio valstybinių institucijų, įskaitant kariuomenę, jos gretos užpildytos naujakuriais.
Paradoksalu, bet neseniai paskelbtoje Shin Bet ataskaitoje buvo įspėta, kad žydų teroro tinklai ne tik klesti Vakarų Kranto gyvenviečių šiltnamiuose, bet ir stiprėja dėl šio nebaudžiamumo.
Todėl mečetės išniekinimas beduinų kaime Tuba Zangariya Izraelio šiaurėje neturėjo būti staigmena. Po to savaitgalį buvo nuniokotos dvi kapinės Jaffoje, šalia Tel Avivo.
Naujakurių judėjimo tikslas yra sugriauti bet kokią viltį rasti dviejų valstybių sprendimą, kuris, kaip manoma, riboja žydų tautos teisę į visą Dievo pažadėtą žemę. Šios stovyklos kietosios linijos šalininkai, užvaldomi vis didesnio rabinų skaičiaus, per daug mirkčioja, kad suprastų, jog Izraelio lyderiai, įskaitant ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, jau anuliavo taikos procesą.
Neatsitiktinai Tubos mečetė buvo padegta po to, kai praėjusį mėnesį Mahmoudas Abbasas Jungtinėms Tautoms pateikė prašymą pripažinti Palestinos valstybingumą. Palestinos valdžios prezidentas padidino akcijų paketą, taip pat ir naujakuriai – iki to laiko į savo „kainą“ įtraukė Izraelio palestiniečių arabų mažumą, penktadalį gyventojų.
Naujoji žydų ekstremistų strategija, matyt, yra kurstyti neapykantą ir smurtą abiejose žaliosios linijos pusėse. Kaip pažymėjo Jafaras Farahas, Mossawa centro, arabų Izraelio advokatų grupės, direktorius, ketinama nusausinti bet kokią likusią Izraelio žydų paramą Palestinos valstybei, įtikinant juos, kad jie yra apokaliptinėje kovoje už išlikimą.
Šiuo atžvilgiu tikslas buvo kruopščiai parinktas. Tuba yra viena iš nedaugelio karštai „lojalių“ arabų bendruomenių Izraelyje. Nors daugelis beduinų buvo ištremti per 1948 m. karą, sukūrusį Izraelį, Tubos ir Zangarijos gentys turėjo teritoriją šalia žydų bendruomenių, skirtų atlygiui už kovą kartu su Izraelio ginkluotomis pajėgomis.
Netekę darbo ir patiriantys tą pačią diskriminaciją, kurią patiria likusi arabų mažuma, daugelis jaunų vyrų, kaip ir jų seneliai, vis dar tarnauja Izraelio armijoje. Po mečetės išpuolio bendruomenės lyderis gyrėsi Izraelio žurnalistui: „Mes buvome tarp Izraelio valstybės įkūrėjų“.
Tačiau pasklidus žiniai apie mečetės išniekinimą, įsiutęs jaunimas sudegino vyriausybinius pastatus, šaudė į orą iš savo kariuomenės šautuvų ir susirėmė su policija. Naujakurių svajonė padegti Galilėją trumpam atrodė taip, kaip gali būti įgyvendinta.
Praėjusį šeštadienį, po atakos prieš Jafos kapus, Molotovo kokteilis buvo metamas į netoliese esančią sinagogą, o tai dar labiau pakurstė įtampą.
Netanyahu buvo tarp tų, kurie pasmerkė mečetės padegimą, tačiau jo požiūrio į taikos procesą logika sutampa su karingų naujakurių nuomone. Jis ir jo kraštutinių dešiniųjų užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas sukūrė atmosferą, kurioje pasakojimas apie epinį žydų mūšį dėl išlikimo daugeliui paprastų izraeliečių skamba patikimai.
Kaip ir naujakuriai, Netanyahu priešinasi prasmingos Palestinos valstybės atsiradimui; jis taip pat reiškia, kad pasaulio pyktį Izraeliui kursto antisemitizmas; ir jis taip pat nori iš naujo atversti „1948 m. bylą“ – istorinį skaičiavimą, kurio metu arabų mažumos, kaip piliečių, statusas būtų iš naujo įvertintas.
Kaip ir naujakuriai, Netanyahu artėja prie taikos geležiniu kumščiu, kuris geriausiu atveju reikalauja palestiniečių kapituliacijos, o blogiausiu – siūlo ateitį, kurioje gali prireikti antrosios etninio valymo bangos, kad „baigtų darbą“ 1948 m.
Šventės okupuotose teritorijose po Abbaso žingsnio į JT – vienišas palestiniečių lyderio nepaklusnumo aktas – greitai sunyks, nes paaiškės, kad JAV ir Izraelis nėra nusiteikę daryti nuolaidų. Kyla klausimas: kas toliau? Nepaisant didžiausių Netanyahu ir griežtos linijos naujakurių pastangų suformuoti atsakymą, tai gali nepatikti jiems.
Neturėdami vilties tapti valstybingumu, palestiniečiai turės sukurti savo naują strategiją, kaip susidoroti su realybe apartheido sistemoje, kurioje žydų naujakuriai tampa jų nuolatiniais kaimynais. Įstrigę vienoje valstybėje, kurią valdo jų okupantai, palestiniečiai greičiausiai pasinaudos savo pusbrolių Izraelyje patirtimi.
Izraelio arabų bendruomenė dešimtmečius kovojo su marginalizacija ir subordinacija žydų valstybėje. Jie atsakė garsia kampanija už lygybę, kuri supriešino žydų daugumą ir sukėlė antiarabus įstatymų bangą.
Abi palestiniečių bendruomenės, kurios abi susiduria su atšiauresne Izraelio valdymo ateitimi, turi visas paskatas sukurti vieningą platformą ir kartu – bei dar galingiau – kovoti su visa apimančiu žydų privilegijų režimu.
Jų atsakas galėtų būti smurtas už zylės – tai, be abejo, naujakuriai norėtų. Tačiau veiksmingesnė ir tikėtina ilgalaikė strategija yra pilietinių teisių judėjimas, panašus į tuos, kurie kovojo prieš Jimo Crow įstatymus JAV ir prieš apartheidą Pietų Afrikoje. Paprastas mitingo šauksmas, išgirstas pasauliui, kurį papiktino save naikinančio Izraelio elgesys, būtų „vienas žmogus, vienas balsas“.
Netanyahu ir naujakuriai tikisi sutramdyti palestiniečius įkūrę Didįjį Izraelį. Tačiau, kaip rodo mečečių gaisras, jos galiausiai gali pasiekti priešingą. Primindamas palestiniečiams abiejose žaliosios linijos pusėse apie jų bendrą likimą, Izraelis vis tiek gali išlaisvinti jėgą, per daug galingą, kad ją būtų galima kontroliuoti. Kaina, kurios šį kartą reikalavo palestiniečiai, žydų viršenybės šalininkams tikrai bus didelė.
Jonathanas Cookas 2011 m. laimėjo specialųjį Martos Gellhorn prizą už žurnalistiką. Naujausios jo knygos yra „Izraelis ir civilizacijų susidūrimas: Irakas, Iranas ir planas perdaryti Artimuosius Rytus“ („Pluto Press“) ir „Disappearing Palestine: Israel’s Experiments in Human Despair“ (Zed Books). Jo svetainė yra www.jkcook.net.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti