Michałas Kaleckis išvedė šį santykį, suskirstydamas visą ekonomiką į dvi grupes: darbininkus, kurie uždirba tik atlyginimus, ir kapitalistus, kurie samdo darbuotojus, kad uždirbtų pelną. Manoma, kad ekonomika yra uždara sistema ir kad nėra viešojo sektoriaus.
Remdamasis šiomis prielaidomis, Kaleckis išveda tokią tapatybę:
P + W = CP + CW + I
čia P yra bendrojo pelno dydis (pelnas plius nusidėvėjimas), W yra viso darbo užmokesčio dydis, CP yra kapitalistų vartojimas, CW yra darbuotojų vartojimas, o aš – bendrosios investicijos, kurios buvo padarytos į ekonomiką.
Jei darytume prielaidą, kad darbuotojai netaupo, t.
W = CW
mes gauname,
P=CP + I
Tai rodo, kad pelnas, kurį kartu uždirba kapitalistai, yra jų vartojimo ir jų investicijų suma.
Kaleckis tai pritaikė uždarai šalies ekonomikai, tačiau šis dabartinis modelis labiau tinka dabartinei pasaulinei ekonomikai, kurioje eliminuojamas valstybės įsikišimas ir įtaka.
Pasauliniai darbuotojai daugiausia egzistuoja trečiojo pasaulio šalyse, tačiau kadangi pasaulinė ekonomika yra beribė ekonomika, trečiojo pasaulio postruktūros egzistuoja net ir pirmajame pasaulyje, kaip getai Londone, Paryžiuje ir Niujorke, panašiai kaip oficialios ribotos zonos Pietų Afrikoje.
Kapitalistai daugiausia egzistuoja pirmajame pasaulyje, tokiose vietose kaip Londonas, Paryžius, Niujorkas, Ženeva ir kt., tačiau kadangi tai globalizuota ekonomika, jie egzistuoja ir skurdžiausiose iš skurdžių vietų, tokiose kaip Somalis, Indonezija, Indija, Kinija. Kapitalistai yra pasaulio ristūnai, todėl gali šokinėti iš vienos šalies į šalį ieškodami geresnių darbuotojų.
Tradiciškai žemės ūkio rinka veikė už didžiųjų kapitalistinių rinkų ribų. Tačiau žemės ūkio darbuotojai taip pat gali būti laikomi darbuotojais ta prasme, kad jų darbo užmokestis yra beveik toks pat, kaip ir suvartojimas. Žemės ūkis taip pat artėja prie pasaulinio masto slenksčio ir gali sukelti pasaulinį maisto trūkumą, pavyzdžiui, Afrikoje ir Indijoje. Taip pat padidės grynųjų derlių, tokių kaip cukranendrės, medvilnė, arbata, kava ir kt., ir tai sukels pasaulinį maisto trūkumą.
Investicijų srautas į nekapitalistines trečiojo pasaulio šalis sukuria naujesnes rinkas, kurios gali išplėsti naujesnes galimybes gauti pelną. Tačiau, kaip pažymėjo Kaleckis, apgailėtinas kapitalizmo aspektas yra tas, kad investicijų srautas ir su jais susijęs pelnas didina materialinių gėrybių kainą, taip sumažinant pelno potencialą subrendusiose kapitalistinėse rinkose ir patenka į krizę. Krizė laikinai įveikiama įsiveržus ir paverčiant nekapitalistines rinkas į kapitalistines rinkas, ty eksploatuojant neeksploatuotus gamtos ir naudingųjų iškasenų išteklius ir įtraukiant juos į beribes pasaulines rinkas. Žinoma, visa tai galiausiai tampa niekais, kai šie naujai išnaudoti pasaulio regionai subręsta į visiškai išvystytą kapitalistinę rinką, nes jie praras savo potencialą uždirbti daugiau pelno.
Lygiai taip pat, kaip kapitalizmas veikia visame pasaulyje, apimantis įvairias kultūras, jis taip pat veikia giliau į žmogaus psichiką, ieškodamas naujesnių būdų kitus iki šiol neišnaudotus nematerialius aspektus, tokius kaip sveikata, švietimas, santuoka, pasimatymai ir kitos socialinės sąveikos, paversti parduodamais produktais. Farmacijos ir kitų tokių produktų įmonės bandys išnaudoti naujesnes socialines platformas per internetą, taip giliau įsiskverbdamos į savo rinkas.
Kad išgyventų, kapitalizmo veikėjai bandys visus įmanomus kelius. Vadovybės lygmenyje strategija – vis daugiau veikėjų paversti darbuotojais, tuo pačiu didinant vadovybės atlyginimus. Taip sukuriamas lojalių vadovų rinkinys. Tai išreiškia nelygybę tarp kapitalistų ir darbininkų. Didelės įmonės finansuoja nevyriausybines organizacijas (NVO), kad jos dirbtų su neturtingais darbuotojais, kad sušvelnintų sukilimo galimybę, o tuo pat metu NVO siekia sukurti apsaugos tinklą vargšams, kai bus atsisakyta visų valstybei priklausančių socialinių paslaugų. Kai maištas bus nutildytas, didžiosios įmonės ištrauks visą finansavimą NVO, kurios bus paliktos aukštai ir sausos. Darbuotojai pamažu pripras prie savo vargų. Bus pasiūlytos naujesnės teorijos, kurios parodys, kad visi šie skirtumai yra pateisinami parodant, kad yra tam tikra genetinė priežastis. Induizmas gali būti dar labiau naudingas nei genetika, jei jie pradės manyti, kad karma ir ankstesnio gimimo nuodėmės yra visų šių nelygybių pateisinimas.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti