Prancūzijoje įvyks antrasis prezidento rinkimų turas. Du kandidatai yra Emmanuelis Macronas En Marche! kandidatė, o pirmajame ture surinkusi šiek tiek mažiau balsų – Marine LePen Nacionalinis frontas (FN). Dabar, likus savaitei iki rinkimų, atrodo, kad Macronas laimės, bet, kaip sužinojome, niekas nėra mažiau tikras nei apklausų vykdytojų ir politikų prognozės.
Tai buvo nepaprastai svyruojanti kampanija, kurios pirmojo turo baigties atrodė beveik neįmanoma nuspėti. Pagrindinė priežastis buvo didžiulis žmonių, kurie nebuvo tikri, kaip balsuos, skaičius. Buvo žmonių, daug žmonių, kurie įeidami į balsavimo kabiną nebuvo tikri, ką pasirinks.
Pažvelkime į pakilimus ir nuosmukius. Kampanijos pradžioje dauguma žmonių tikėjosi, kad dvi tradicinės centro dešinės ir centro kairės partijos, Respublikonai (LR) ir „Le Parti Socialiste“. (PS) rinktųsi atitinkamai Alainą Juppé ir Manuelį Vallsą. Tačiau jie abu buvo stebėtinai eliminuoti dešiniųjų ir kairiųjų pirminiuose rinkimuose.
Vietoj to LR pasirinko kitą dešinįjį kandidatą François Filloną, o PS – kitą kairiųjų kandidatą Benoit Hamoną. Atrodė, kad skilimas dviejose tradicinėse partijose sustiprino kraštutinių dešiniųjų FN kandidato ranką. Apklausos iš pradžių parodė, kad rinkėjai pasiskirstė trimis kryptimis, todėl situacija liko neaiški.
Šiuo metu Macronas siekė paramos kaip kandidatas nei kairysis, nei dešinysis, nei net centristas. Jis prisistatė kaip galintis sustabdyti LePeną, paremti Europą ir skatinti daugiakultūrę politiką. Jo akcijos pradėjo stabiliai kilti, bet taip pat ir Fillon. Tai buvo PS, kuris atrodė sunkiausiai sužeistas.
Staiga skandalai apėmė Filloną, apkaltintą abejotinu savęs praturtėjimu. LePen taip pat buvo apkaltintas neteisėtu lėšų pasisavinimu savo partijai finansuoti. Fillono palaikymas ėmė gerokai smukti. Atrodė, kad Le Pen parama sustingo.
Tuo tarpu kairėje – kitokia drama. Hamonas iš PS varžėsi su Jean-Luc Mélenchon, kraštutinių kairiųjų kandidatu. Nepakankama Prancūzija (Nepasilenkusi Prancūzija) apriboti kairiųjų balsus, kad jie galėtų rimtai mesti iššūkį tiek Macronui, tiek LePenui kaip skirtingoms dešiniųjų versijoms. Melenchonas pradėjo laimėti, užtemdydamas Hamoną. Hamoną tuo pat metu susilpnino dešiniojo PS sparno dezertyravimas Macronui, kuris buvo kur kas artimesnis jų pačių požiūriui tiek vidaus, tiek išorės klausimais.
Fillonas dabar kovojo. Iš esmės jis pripažino kaltę, o tada įrodinėjo, kad LR rinkėjai vis tiek turi jį palaikyti arba atsidurti be kandidato. Jam pavyko surinkti paramą ir vėl pakilo. Fillonui sugrįžus ir Mélenchonui iškilus, likus maždaug savaitei iki pirmojo prezidento rinkimų turo, apklausos parodė, kad Macronas, LePenas, Filonas ir Mélenchonas pasiskirstė keturiomis kryptimis.
Jie visi buvo pakankamai arti vienas kito, todėl rezultatas buvo iš esmės nenuspėjamas. Dabar vienas turi įtraukti kitus kandidatus. Hamonas liko balsavimo biuletenyje, surinkęs apie 5% numatytų balsų. Philippe'as Poutou iš Nouveau Parti Anticapitaliste (NPA) turėjo apie 2 proc. Jie abu įsipareigojo palaikyti Mélenchoną antrajame ture (bet ne pirmame). Buvo kraštutinių dešiniųjų kandidatas, kuris taip pat buvo griežtai nusiteikęs prieš LePeną, Nicolas Dupont-Aignanas. Jis sakė, kad priešinasi jai kaip gaulistei. Jo partija Debutas La France (Stand-up, Prancūzija) atrodė, kad buvo netoli 4–5 proc.
Paskutinę savaitę prieš pirmąjį turą, kadangi atrodė gana tikėtina, kad LePen pateks į antrąjį turą, visi kiti eikvodavo savo energiją puldami vieni kitus, kad būtų antrasis asmuo antrojo turo balsavime. Macrono teiginys, kad jam turėtų būti naudinga voix naudingumas (naudingas balsas) pasiteisino ir jis pateko pirmas pirmame ture. Jis laimėjo bet ką, išskyrus LePeną.
Pati pirmoji apklausa po rinkimų parodė, kad jis laimėjo antrąjį turą, surinkęs 61% balsų. Tai rodo, kad Mélenchonas tikriausiai galėjo nugalėti ir LePeną, jei ir mažesniu skirtumu. Dabar svarstome, kas kur pakeis balsus, o kas tiesiog susilaikys.
LR rinkėjai iš esmės krypsta į Macroną, skatinami visų frakcijų lyderių. Panašu, kad Hamono ir Poutou rinkėjai renkasi Macroną, bet mažesniais procentais. Mélenchono rinkėjai buvo raginami nebalsuoti už LePeną, tačiau Mélenchonas atsisakė rinktis tarp Macrono balsavimo ir susilaikymo, kurių tikriausiai bus daug. Šie rinkėjai susiduria su tokiu pat nusivylimu ir pykčiu, kaip ir Bernie Sanderso rinkėjai, rinkdamiesi tarp Hillary Clinton ir Donaldo Trumpo.
Per šį laikotarpį LePeną staiga sustiprino paskelbtas jos ir Dupont-Aignan susitarimas, pagal kurį jam buvo pažadėtas ministro pirmininko postas, jei LePenas laimės prezidento postą. Vėlgi, politinės valdžios siekis yra svarbesnis už ideologiją.
Birželio 11 ir 18 dienomis vyks parlamento rinkimai. Prezidento rinkimų nugalėtojas tikisi gauti parlamentą su daugiau savo šalininkų. Tai reiškia, kad visoje Prancūzijoje vyks vietos ir regionų rinkimų mūšiai. Galima tikėtis, kad tiems, kurie turi partines struktūras visoje šalyje, seksis geriau. Čia yra tikroji Macrono silpnybė. Jis neturi partijos. Tačiau nesvarbu, ar Macronas, ar LePenas laimės, naujasis parlamentas bus išsibarstęs, o politiniai kompromisai bus kasdienybė.
Jei LePen laimės, kiek jos programos ji galės įgyvendinti? Su Trumpu matėme skirtumą tarp kampanijos retorikos ir pažadų bei gebėjimo įgyvendinti programą. Dėl Prancūzijos prezidento galių LePenas, be abejo, būtų geresnis nei Trumpas, bet kiek geriau?
Jei Macronas laimės, jo galimybės valdyti gali būti dar mažesnės. Konkrečiai, kiek savo neoliberalinio griežtumo jis galės pritaikyti praktiškai? Įtariu, kad visai ne per daug. Jei pasipriešinimas atrodo stiprus Jungtinėse Valstijose, palaukite, kol pasipriešinimo judėjimas pasirodys Prancūzijos arenoje, šalyje, turinčioje ilgas tokių judėjimų tradicijas.
Ar skamba taip, lyg sakyčiau, kad skirtumas yra mažesnis, nei visi prognozuoja, kas laimės antrąjį turą? Manau, kad tai šiek tiek pakeis, bet ne tiek daug. Mélenchono vyriausybė ar net Hamono vyriausybė būtų signalizavusi apie tikrus pokyčius. Prancūzijoje, kaip ir JAV bei daugelyje kitų šalių, gali ateiti tikri pokyčiai, tačiau tam prireiks dar kelerių metų kovos.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti