Kai aštuntajame dešimtmetyje Jungtinės Tautos pradėjo derėtis dėl Transnacionalinių korporacijų (TNC) elgesio kodekso, pasiūlymas niekada nepasirodė dėl didelio galingos verslo bendruomenės ir jos Vakarų sąjungininkų pasipriešinimo.
Tačiau šiuo metu Ženevoje vykstančioje JT Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) sesijoje įsibėgėjo pastangos atgaivinti šį pasiūlymą – sukuriant naują tarptautinę teisiškai įpareigojančią sutartį, pagal kurią TNK būtų atsakingos už žmogaus teisių pažeidimus. penktadienis.
Vis dėlto tai paskatino tą patį septintojo dešimtmečio politinį atkartojimą: stiprią verslo interesų ir Vakarų valstybių, šį kartą konkrečiai 1970-ias Europos Sąjungos (ES), pasipriešinimą.
Jensas Martensas, Pasaulinės politikos forumo Europoje direktorius, IPS sakė, kad JTŽTT vyksta karštos diskusijos dėl tarpvyriausybinės darbo grupės, kuri derėtųsi dėl siūlomo teisiškai įpareigojančio TNC, sudarymo.
„Taigi, dabartinė diskusija yra ne apie elgesio kodekso ar sutarties esmę, o apie procesą“, – pridūrė jis.
Šiuo metu JTŽTT sesijoje Ženevoje yra pateikti du rezoliucijų projektai: vieną remia Ekvadoras ir Pietų Afrika, kuriame JTŽTT prašoma įkurti tarpvyriausybinę darbo grupę: pasiūlymas, kurį remia 77 grupės (G77) besivystančios šalys, ir kitų šalių koalicija. daugiau nei 500 nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Antrajame rezoliucijos projekte, kurį remia Norvegija, Rusija, Argentina ir Gana, remiama esama verslo ir žmogaus teisių darbo grupė ir prašoma pratęsti jos įgaliojimus dar trejiems metams: projektui, be kita ko, pritarė JAV ir ES.
Martensas, neseniai atlikto tyrimo „Įmonių įtaka Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių darbotvarkei“ bendraautoris, sakė, kad „įmonės veikėjai itin sėkmingai įgyvendino viešųjų ryšių strategijas, kurios padėjo verslo įmones pristatyti kaip gerus verslo piliečius. .
Jo teigimu, jie taip pat susidarė įspūdį, kad jie „siekia dialogo su vyriausybėmis, Jungtinėmis Tautomis ir tinkamais suinteresuotais asmenimis ir gali įgyvendinti aplinkos, socialinius ir žmogaus teisių standartus per savanoriškas įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvas“.
Martensas teigė, kad JT pasaulinis susitarimas ir JT Pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai tapo geriausiais tariamai pragmatiško požiūrio, pagrįsto sutarimu, dialogu ir partneryste su įmonių sektoriumi, pavyzdžiais, priešingai nei reguliavimo metodai, kuriais siekiama korporacijų atskaitomybės.
Alberto Villarrealas, Urugvajaus Žemės draugų prekybos ir investicijų kampanijos dalyvis, IPS sakė, kad pripažindami aplinkos aktyvizmą visomis jo išraiškomis kaip teisėtą žmogaus teisių gynimą, „galime prisidėti prie aplinkos teisių gynėjų kovos ir užtikrinti jų saugumą“.
Londone įsikūrusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Global Exchange“ paskelbė „10 geriausių įmonių nusikaltėlių“ sąrašą, kaltindama juos bendrininkavimu pažeidžiant žmogaus teises ir aplinką.
Nurodytos bendrovės yra „Shell/Royal Dutch Petroleum“, „Nike“, „Blackwater International“, „Syngenta“, „Barrick Gold“ ir „Nestle“.
Kaltinimai apima netinkamas darbo sąlygas gamyklos darbuotojams, darbuotojų teisių nebuvimą, taršą, vaikų darbą, toksiškų medžiagų išmetimą, nesąžiningą darbo praktiką, diskriminaciją ir vietinių žemių naikinimą kasybos ir naftos žvalgybos tikslais.
Anne van Schaik, atsakinga organizacijos „Žemės draugai Europoje“ finansų kampanijos veikėja, sakė, kad daugelis šalių palaiko rezoliucijos dėl privalomos sutarties pateikimą, tačiau ES perspėjo, kad jei ji bus priimta, ji atsisakys ją aptarti.
„Todėl ES veiksmingai boikotuoja JTŽTT ir gina įmonių interesus, o ne žmogaus teises“, – pridūrė ji.
Paklaustas, ar bus priimtas sprendimas dabartinėje JTŽTT sesijoje, Schaikas sakė IPS: „Nesame tikri, ar ši problema bus išspręsta penktadienį“.
Ji sakė, kad ES „labai trukdantis požiūris“ reiškia, kad ji nedalyvaus tarpvyriausybiniame sutarties kūrimo procese, jei rezoliucija iš tikrųjų bus priimta, „taip veiksmingai pakenkiant demokratiniam sprendimų priėmimo procesui Jungtinėse Tautose“.
Schaikas teigė, kad Norvegijos rezoliucijoje teigiama, kad į Verslo ir žmogaus teisių forumo darbotvarkę turėtų būti diskutuojama dėl galimybės naudotis teisminėmis ir neteisminėmis priemonėmis nukentėjusiems nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų.
Iš esmės tai reiškia, kad šios savaitės sesijoje bus diskutuojama, tačiau nėra jokių pasekmių ar tolesnių planų, kas nutiks po to, pridūrė ji.
Schaikas sakė, kad Ekvadoras siūlo „sukurti neterminuotą tarpvyriausybinę darbo grupę, kuri būtų įgaliota parengti tarptautinį teisiškai įpareigojantį dokumentą dėl transnacionalinių korporacijų ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių atžvilgiu“.
Tai reiškia, kad bus sukurta nauja priemonė, kurioje bus nustatyti transnacionalinių įmonių įsipareigojimai, o tai, be abejo, yra daug platesnė nei diskusija Jungtinių Tautų forume, sakė ji.
Žmogaus teisių sutarties tyrime, kurio bendraautorius yra Martensas, daugiausia dėmesio skiriama TNC ir jų pirmaujančių interesų grupių atsakams į įvairias JT iniciatyvas, nurodomi pagrindiniai veikėjai ir jų tikslai. Taip pat pabrėžiama verslo poreikių ir reguliavimo diskusijų Jungtinėse Tautose raidos sąveika.
Tyrimas parodo, kokią įtaką daro korporacijos veikėjai, ir jų gebėjimą, bendradarbiaujant su kai kuriomis galingomis JT valstybėmis narėmis, užkirsti kelią tarptautinėms privalomoms TNC taisyklėms Jungtinėse Tautose.
Tuo tarpu Paryžiuje įsikūrusi organizacija „Žurnalistai be sienų“ paragino JTŽTT skatinti priimti aiškias ir privalomas taisykles dėl internetinio stebėjimo ir cenzūros.
„Verslo įmonės parduoda technologijas autoritariniams režimams, leidžiančios jiems atlikti didelio masto savo gyventojų internetinį stebėjimą“, – teigė grupė.
Šią savaitę paskelbtame pareiškime Paryžiuje įsikūrusi organizacija teigė, kad ši technologija buvo ir vis dar naudojama Libijoje, Egipte, Maroke ir Etiopijoje suimti, įkalinti ir kankinti.
Bendrovės, teikiančios šią technologiją, negali teigti, kad to nežinojo, pridūrė jis.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti