Klimato krizės akivaizdoje vietinės problemos tampa nereikšmingos ir yra tik siauras langas veikti, – sakė Noamas Chomskis įrašytame interviu, pristatytame Kipro forume Nikosijoje.
Chomsky buvo paklaustas apie JAV sprendimo panaikinti ginklų pardavimo Kiprui embargą reikšmę ir ką tai reiškia Kiprui. Jis atsakė, kad, jo nuomone, tai tikriausiai didelio efekto neturės, nes „nėra tikros gynybos problemos“.
„Kipras susiduria su daug rimtesnėmis problemomis nei vietinė konflikto su Turkija problema“, – sakė jis. Jis paminėjo ataskaitą, kurioje buvo nagrinėjamos tikėtinos Artimųjų Rytų regiono perspektyvos, kurios parodė, kad iki amžiaus pabaigos atmosferos atšilimas Artimuosiuose Rytuose vyksta dvigubai greičiau nei likusioje pasaulio dalyje.
„Iki šimtmečio pabaigos temperatūra regione pakils 5 laipsniais Celsijaus, todėl regionas taps nebegyvenamas, pridūrė jis. Taip pat jis paminėjo, kad, remiantis naujais tyrimais, iki 2050 m. jūros lygis rytinėje Viduržemio jūros dalyje bus pakilęs metru, o iki amžiaus pabaigos – 2.5 metro.
„Artimieji Rytai dabar aplenkė Europos Sąjungą ir Indiją pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, o regionas yra pagrindinis mus naikinančio iškastinio kuro gamintojas“, – sakė jis. „Tai, kas vyksta regione, yra nepaprastai svarbu ir artimiausiu metu gali sunaikinti žmonių gyvybę. Visa kita patenka į nereikšmingumą. Visos vietinės problemos išnyks“, – kartojo jis.
Jis teigė, kad politinis Kipro problemos sprendimas yra įmanomas, nors lengvo atsakymo nėra. „Prireiks abiejų pusių noro pasiekti apgyvendinimą, nes pasaulyje yra daug didesnė problema“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad didžiosios valstybės JAV, Rusija, Kinija turės rasti būdą, kaip įveikti savo konfliktus, kad prisitaikytų viena prie kitos. „Jei to nepadarys, žmonių civilizacija neišgyvens. Mes susiduriame su labai rimtu spaudimu, kurio niekada nebuvo žmonijos istorijoje. Natūralu, kad susitelkiame ties vietinėmis problemomis, tačiau jos yra daug didesnės problemos dalis, kuri yra labai rimta globalinio atšilimo krizė“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad dar viena svarbi problema yra didėjanti branduolinio karo grėsmė, kuri šiuo metu yra antraštėse, o rimtesnė problema kyla Ramiojo vandenyno regione su provokacijomis dėl Taivano.
„Pranešama nedaug, tačiau tai yra labai rimta grėsmė, kad JAV didina provokacijas dėl Taivano“. Jis sakė, kad rugsėjo 14 d. Užsienio santykių komitetas beveik vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuri gali tapti teisės aktu, raginančia sugriauti Vienos Kinijos politiką, kuri išlaikė taiką 50 metų.
Ši rezoliucija iš esmės paverčia Taivaną NATO partnere, padidindama ginkluotę nuo JAV iki Taivano, įskaitant karines pratybas ir traktuodama ją kaip kitas suverenias šalis, sakė jis. „Kinijai tai tikras bėrimas į akis. Jei tai taps teisės aktais, šiame regione prasidės dar vienas karas, o tai reiškia potencialų karą tarp branduolinių valstybių, kuris gana greitai viską sunaikins. Tokia situacija“, – pažymėjo Chomsky, darydamas išvadą, kad ne tik graikų ir turkų bendruomenės Kipre turi rasti būdą, kaip viena kitą apgyvendinti ir susitarti, bet ir didžiosios valstybės.
Kalbant apie veiksmus, kurių galima imtis, Chomsky pasiūlė, kad Kipre, dviejose bendruomenėse turi būti populiari organizacija, „žmonės turi suvokti, kad turime susiburti, problemos, su kuriomis susiduriame, neturi sienų“.
„Dabar susiduriame su klausimu „Ar išsaugosime organizuotą gyvybę žemėje?“ – toks klausimas niekada nebuvo kilęs žmonijos istorijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kipre bendruomenės turi organizuotis viduje, kad susijungtų ir pasiektų apgyvendinimas. Jis pateikė pavyzdį Vokietiją ir Prancūziją, kurios šimtmečius buvo priešos, bet 1945 metais pradėjo tapti sąjungininkėmis Europoje.
Tačiau jis paminėjo, kad veiksmų langas yra siauras ir yra labai įgyvendinamų pasiūlymų. Jo teigimu, laiko nėra daug, bet priemonių yra, „su 2–3% BVP galima imtis veiksmų krizei įveikti. Bet tai turi įvykti greitai“.
Jis padarė išvadą, kad yra daug vilties dėl šviesesnės ateities, jei pažiūrėtumėte, ką jaunesni žmonės veikia visame pasaulyje, organizuojant „maištus dėl klimato“. „Jauni žmonės pasišventė daryti tai, ką reikia padaryti, kad mus išgelbėtų“, – sakė jis. „Mūsų kartos žmonės turi jų klausyti ir priimti iššūkius. Tai pasirinkimas“, – apibendrino jis.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti