(Šis pokalbis įvyko 1 m. balandžio 2009 d. Mūsų filmavimo grupė gavo Teisingumo departamento leidimą pasikalbėti su „kaliniu“ su kalėjimo pareigūnu kambaryje. Prieš suėmimą 1998 m. Gerardo vadovavo kitų Kubos valstybės saugumo agentų operacijoms. kurie įsiskverbė į smurtines grupes Majamio rajone, siekdami neleisti joms vykdyti teroristinių išpuolių Kubos turistinėse vietose.
Landau: Kokia buvo jūsų misija ir kodėl?
Gerardo Hernandezas: JAV apskritai ir konkrečiai Floridoje daugelis grupių svarstė ir vykdė teroro aktus Kuboje. Rinkome informaciją apie „Alpha 66“, „F4 Commandos“, Kubos Amerikos nacionalinį fondą ir „Gelbėjimo brolius“. Praėjo daug metų ir tikiuosi, kad niekas manęs neaplenkė, bet manau, kad tai buvo pagrindinės grupės, kuriose mes dirbame [įsiveržėme].
Landau: Ko išmokote per savo infiltraciją?
Hernandezas: Pirmas dalykas, kuris mane sužavėjo, buvo nebaudžiamumas, kuriuo šios grupės veikė, pažeisdamos JAV įstatymus: Neutralumo įstatymus [XX amžiaus 1790-ojo dešimtmečio], o tai tariamai reiškia, kad jokia organizacija negali panaudoti Amerikos žemės, kad įvykdytų terorizmą prieš kitą šalį.
Alpha 66 atveju operatyvininkai imtų greita valtimi ir šaudytų į taikinius Kubos pakrantėje. Grįžę į Majamį jie surengs spaudos konferenciją ir atvirai pasakys, ką padarė.
Ir kai kas nors paklaustų: „Ei, ar tai nepažeidžia neutralumo įstatymų“, jie atsakydavo: „Tikrai ne, nes iš pradžių mes nuvykome į vieną iš Raktų kažkur Karibų jūroje, o paskui – į Kubą. Taigi techniškai mes neišvykome iš JAV.“ Jie tai padarė atvirai ir jokia JAV agentūra neprisiėmė atsakomybės.
Landau: Kokiais metais?
Hernandezas: Tai vyksta nuo 1959 m. Aš asmeniškai pradėjau su tuo susidurti 1990 m. Kadangi prieš maždaug 3 metus buvau čia Viktorvilyje (Kalifornijoje) kalėjime, manau, 2005 m. jie suėmė kubietį čia pat, šioje grafystėje su arsenalu ir visokiais ginklais jo namuose. Ir pirmas dalykas, kurį jis pasakė, buvo: „Na, aš esu „Alpha 66“ narys ir naudoju šiuos ginklus kovoje už Kubos laisvę. Tai buvo jo gynyba.
Landau: Ar visi Kubos penketukai buvo savanoriai? Kaip pasiruošti įsiskverbti į priešo grupę priešo šalyje? O paskui elgtis taip, lyg būtumėte savo šalies priešai ir jų draugai?
Hernandezas: Taip, visi savanoriai. Mano atveju aš nesu karininkas. Mokiausi diplomatu. Man prireikė 6 metų, kol baigiau tarptautinių ir politinių santykių studijas. Vėliau išvykau į Angolą kaip savanoriškos tarptautinės misijos dalis. Atrodo, kad būdamas Angoloje atkreipiau Kubos žvalgybos tarnybų dėmesį, o kai grįžau, jie kreipėsi į mane su šia misija. Jie sakė: „Mes žinome, kad studijavote diplomatu, bet žinote, kad mūsų šalyje yra tam tikra padėtis su šiomis teroristinėmis grupuotėmis, kurios atvyksta iš Floridos įvykdyti įvairiausių nusikaltimų, ir mums reikia, kad kas nors eitų ir atliktų šias užduotis“.
Galėčiau pasakyti: „Ne, aš studijavau diplomatiją, noriu būti diplomatas“, bet kubiečiai, užaugę per revoliuciją, žino, kad per pastaruosius 50 metų mūsų šalis susidūrė su beveik karo aplinka. Kuboje tas, kuris asmeniškai nepažįsta terorizmo aukos, bent jau žino apie lėktuvą, kuris sprogo virš Barbadoso ir žuvo 73 žmonės [1976 m. spalio mėn.]. Kas nežino apie bombą [1997 m.], kuri žuvo Fabio di Celmo [Italų turistas ir svečias Havanos viešbutyje Copacabana, kurį susprogdino salvadorietis, sakęs, kad jį pasamdė Luisas Posada], kad paminėtų keletą veiksmų? Ten buvo darželis, kur kontrrevoliucionieriai padegė [dujų] baką. Šie veiksmai yra Kubos sąžinės dalis. Taigi, aš pasakiau žvalgybos pareigūnams: „Taip, aš pasiruošęs įvykdyti šią misiją“.
Landau: Kaip jums pavyko įsiskverbti į šias grupes? Kaip įtikinote juos, pavyzdžiui, tokius žmones kaip Jose Basulto [Broliai gelbėjimo vadovas]?
Hernandezas: Kubiečiams šioje šalyje viskas susiję. Kubiečiai JAV turi milžiniškas privilegijas, kurių neturi joks kitas pasaulio pilietis. Kubiečiai atvyksta bet kokiu maršrutu, taip pat ir su suklastotais pasais, ir vienintelis dalykas, kurį jie turi pasakyti, yra: „Ateinu ieškoti laisvės“, o JAV iškart suteikia jiems visus reikalingus dokumentus. Taigi, pavyzdžiui, Basulto atveju vienas iš mūsų bendražygių, įsiskverbęs į brolius gelbėtojams, iš pradžių „pavogė“ lėktuvą iš Kubos. Rene [Gonzalezas, kitas iš Kubos penketuko] čia skrido savo lėktuvu ir, kaip įprasta, buvo priimtas kaip didvyris. Jis sulaukė daug dėmesio ir vėliau prisijungė prie brolių. Jo darbas buvo rinkti informaciją apie tą organizaciją.
Taigi, jei manęs klausiate, kaip tai padaryti, sakau, kad infiltracijos pagrindu naudojome tas pačias privilegijas, kurias visi kubiečiai gauna atvykę į šią šalį; net ir tie, kurie pasiėmė kitus su savimi ir yra užgrobę lėktuvus ar prikišę ginklą pilotui į galvą. Pažvelkite į tokius žmones kaip Leonelis Matiasas, kuris [1994 m. Kuboje užgrobė valtį ir tuo metu nužudė karinio jūrų laivyno pareigūną] nužudė ką nors valtyje, atvyko čia tuo laivu su savo ginklu – ir kūnas netgi buvo rastas. Tačiau nepaisant viso to, jam nereikėjo susidurti su jokiais procesais JAV teisingumo sistemoje. Tie žmonės automatiškai atleidžiami. Taigi, naudodami būtent tokį pranašumą, mes galėjome prasiskverbti į tam tikrą lygį, šias organizacijas.
Kai užsimenu apie brolius gelbėtojus, kai kurie gali pagalvoti: „Tai humanitarinė organizacija, kuri išgelbėjo balzerius [gegnes]. Priešingai, nors jų veikla apsiribojo balserų gelbėjimu, jie neturėjo problemų su Kubos valdžia. Žmonės dažniausiai nežino, kad Jose Basulto, šios organizacijos vadovas, turi ilgą patirtį... Jis mokėsi CŽV ir septintajame dešimtmetyje įsiskverbė į Kubą. 1960 m. jis greitu laivu atvyko į Kubą ir apšaudė Kubos pakrantę sviediniais, taip pat nusitaikė į viešbutį. Netgi Basulto, turintis visą savo žinomą istoriją, neturėjo problemų, kol jis apsiribojo balserų gelbėjimu. Tačiau 1962 m. Jungtinės Valstijos ir Kuba pasirašė migracijos susitarimus, nurodančius, kad jūroje sulaikyti laivai nebebus atgabenami į JAV; greičiau jie būtų grąžinti į Kubą. Tuo metu žmonės nustojo mokėti pinigus Basulto ir jo organizacijai, nes pasakė: „Kodėl mes skirsime pinigus Basulto organizacijai? Kai jis paskambins pakrantės sargybai, jie tuos balzerus kaip tik grąžins į Kubą?
Taigi, kai Basulto pamatė, kad jo verslui gresia pavojus, jis sugalvojo šią invaziją [1995 m.] į Kubos oro erdvę kaip būdą išlaikyti žmones aukojant pinigus. Šiuos įrodymus pateikėme savo byloje. Jei spauda nenorėjo į tai kreipti daug dėmesio... na, tai jie nenori liesti tokios medžiagos. Jiems tai neprivalo. Turiu omenyje įmonių spaudą. Visi dokumentai rodo, kaip Basulto ir broliai gelbėtojai išbandė rankų darbo ginklus, siekdami pristatyti juos Kuboje.
Kai Basulto liudijo mūsų teisme [2001 m.], mūsų advokatai jo paklausė, ką jis ketina daryti su visais tais ginklais. Visa tai yra teismo protokole, nors atrodo, kad niekas nenori į tai kreipti dėmesio. Žmonės linkę kalbėti apie brolius gelbėtojus tarsi apie humanitarinę organizaciją, praleidžiant dalį apie terorizmą; kaip jie praleidžia faktus, kad FTB taip pat įsiskverbė į šią organizaciją. FTB grupėje buvo kažkas, kas jiems suteikė informaciją apie brolių veiklą. Kodėl FTB turėtų įsiskverbti į humanitarinę organizaciją?
Saulius Landau šiuo metu kuria (su Jacku Willisu) filmą apie Kubos penketuką. Jis yra Politikos studijų instituto ir Tarptautinio instituto bendradarbis.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti