Per pastaruosius penkerius metus Izraelio taikos stovykla sumažėjo. Praėjusį mėnesį buvo minimos okupacijos 40-osios metinės, o protestuoti prieš ilgalaikį Izraelio karinį valdymą Tel Avive susirinko ne daugiau kaip 4,000 žmonių. Iš demonstrantų, kurie pasirodė, tik keli šimtai yra karšti aktyvistai – žmonės, kurie savo gyvenimą paskyrė taikai ir teisingumui.
Tarp labiausiai įsipareigojusių iš jų yra Izraelio anarchistai (http://www.awalls.org). Tačiau pastaruosius dvejus metus jie buvo nuolat puolami ir jiems darosi vis sunkiau tęsti kovą.
2003 m. įsteigtus anarchistus sudaro jauni izraeliečiai, daugiausia dvidešimtmečiai, glaudžiai bendradarbiaujantys su populiariais Palestinos kaimų komitetais, siekdami pasipriešinti Izraelio okupacijai. Jie neturi oficialių lyderių, biuro ir apmokamų darbuotojų, tačiau jiems pavyko nuveikti daugiau nei daugeliui gerai veikiančių NVO ir socialinių judėjimų. Galbūt jie geriausiai žinomi dėl savo pastangų mažame Bilino kaimelyje, kur daugiau nei dvejus metus kas savaitę rengiamos demonstracijos prie sienos, kurią Izraelis stato palestiniečių žemėje.
Anarchistai taip pat veikia daugelyje kitų kaimų ir miestelių. Diena iš dienos jie mažomis grupėmis keliauja per Vakarų Krantą, remdami nesmurtinius tiesioginius veiksmus, padedančius Palestinos ūkininkams patekti į savo laukus ir pasėlius, kartu priešindamiesi atskyrimo barjero statybai ir užimtos žemės konfiskavimui.
Viena ryškiausių šių jaunų izraeliečių savybių yra tai, kad jie ardomai naudojasi savo privilegija, naudojasi ja ne socialinei, ekonominei ar politinei naudai, kaip tai daro dauguma žmonių, o tam, kad atsispirtų valdžiai. Kitaip tariant, anarchistai išnaudoja privilegiją, kurią suteikia jų žydų tapatybė, ir naudoja ją kaip strateginį turtą prieš žiaurią žydų valstybės politiką.
Kaip žydų aktyvistai, jie puikiai žino, kad Izraelio kariuomenė elgiasi labai skirtingai, kai Izraelio žydai dalyvauja per protestą Vakarų Krante, ir kad smurto lygis, nors ir vis dar stiprus, yra daug mažesnis. Iš tiesų, pasak Izraelio karių, kariuomenė turi griežtesnes atviros ugnies taisykles demonstracijoms, kuriose dalyvauja ne palestiniečiai. Taigi, kai kaimo visuomeniniai komitetai nusprendžia surengti nesmurtinius protestus prieš okupacinę valdžią, anarchistai susimaišo su demonstruojančiais kaimo gyventojais, taip tapdami žmonių skydu visiems tiems palestiniečiams, kurie pasirinko eiti Mahatmos Ghandi ir Martino Lutherio keliu. Karalius.
Nors anarchistai dažnai mušami ir suimami, jie neatsisako. Iki šiol maždaug 10 palestiniečių žuvo per demonstracijas prieš atskyrimo barjerą, o tūkstančiai buvo sužeisti – šis skaičius, be jokios abejonės, būtų buvęs daug didesnis, jei ne bebaimis anarchistų atsidavimas.
Šie neapdainuoti herojai šiuo metu Izraelyje laikomi penktąja kolona. Ir kai Izraelio policija pradėjo suprasti, kad jų sumušimas ir sulaikymas nesustabdys jų užsispyrusio pasipriešinimo, buvo priimta kitokia strategija. Valstybės kaltintojas paskelbė daugybę teisinių kaltinimų.
Anarchistai tai priėmė kaip naują iššūkį. Jie pradėjo teisinę kampaniją, kurios tikslas – apginti pagrindinę visų izraeliečių pilietinę teisę priešintis savo vyriausybės teisėms pažeidžiančiai politikai. Šiam mūšiui vadovauja Gabi Lasky, energinga teisininkė, kuri daug savaitgalių praleidžia paleisdama anarchistus iš įkalinimo ir savo darbo dienomis atstovaudama jiems teisme.
Skirtingai nuo kovos okupuotose teritorijose, teisinė kova už pilietinių laisvių apsaugą reikalauja finansinių išteklių, kurių anarchistai neturi. Valstybė žino, kad tai yra anarchistų Achilo kulnas, ir bandė pakenkti jų taikos kūrimo veiklai, versdama juos mokėti didelius teisinius mokesčius. Nors Lasky dirba už šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, anarchistų kova negali būti tęsiama be susirūpinusių asmenų pagalbos iš viso pasaulio. Spustelėkite čia, kad sužinotumėte, kaip galite padėti. http://www.awalls.org/donations
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti