MELBURNAS – neteisminės egzekucijos, dingimai, kankinimai, prievartavimai ir tikslinis žmogaus teisių gynėjų priekabiavimas. Tai buvo gyvenimas Ačehe prieš penkerius metus; tai ir šiandien gyvenimas Ačehe. Prie to pridėjus nežinomų asmenų išpuolius prieš taikos stebėjimo komandas ir jų infrastruktūrą bei oficialių derybininkų areštą, apibūdinta aplinka, kurioje karo veiksmų nutraukimo susitarimas (CoHA) stengiasi išgyventi.
Susitarimas yra bandymas įvesti taiką neramioje Indonezijos provincijoje, tačiau gresianti tarptautiniu mastu tarpininkaujančios CoHA žlugimas atvers kelią Indonezijos kariuomenei išlaisvinti savo galią prieš 4 milijonus ačenų, kurių dauguma nori nepriklausomos valstybės.
Laisvasis Ačeho judėjimas (GAM) ir Indonezijos Respublika pasirašė CoHA gruodžio 9 d. Pagrindiniai dokumento punktai – laipsniškas demilitarizavimo procesas, visa apimantis dialogas ir rinkimai 2004 m. Be to, susitarime numatyta jungtinis saugumo komitetas (JSC), kuris stebi įgyvendinimą ir tiria pažeidimus.
Tačiau susitarime yra keletas esminių ir struktūrinių trūkumų. Dėl kai kurių šių punktų detalių nepavyko susitarti derybų etape, todėl buvo nepaisoma. Rezultatas? CoHA ištiko tapatybės krizę, dėl kurios ji neišvengiamai žlugo. Jo asmenybė, kurią pripažįsta Indonezijos vyriausybė, visiškai skiriasi nuo GAM pripažintos asmenybės. Trys taškai, dėl kurių COHA tapatybė ištiko krizę, yra šie:
Demilitarizacija – GAM pasiūlė laipsniškai saugoti savo ginklus, Džakarta pasiūlė maišyti kariuomenę iš vieno kaimo į kitą ir tuo pat metu slapta įklysti daugiau karinio personalo tamsos priedangoje ir jūra. Viską apimantis dialogas – tai lieka sunkiai suprantama. Be to, dar reikia susitarti dėl proceso, kuriuo bus pasiektas šis dialogas. O paties dialogo tapatybė lieka paslaptimi. 2004 m. rinkimai – Džakartoje įsikūrusi vyriausybė tai aiškina kaip eilinius visuotinius rinkimus, kurie turi vykti tais metais. Tačiau GAM (ir daugumai Ačehniečio) tai reiškia vietos rinkimus, kad žmonės galėtų pareikšti demokratinį balsą vietos klausimu.
Be šių struktūrinių susitarimo trūkumų, Indonezijos vyriausybė bandė tris gana akivaizdžius ir gremėzdiškus bandymus pakenkti CoHA. Pirma, milicijos grupių išpuoliai prieš UAB. Grįžkime prie Rytų Timoro milicijos: užverbuota, ginkluota ir apmokyta Indonezijos kariuomenės. Tas pats scenarijus Ačehe, o milicijos buvimas ten nėra naujiena, bet tik neseniai buvo pripažinta. Pati JSC, daugelio manymu, palaikančia Džakartą, teigė mananti, kad išpuoliai buvo gerai suorganizuoti, ir pripažino šių karinių remiamų grupuočių įsitraukimo tikimybę. Saugumo sumetimais UAB buvo grąžinta į Banda Ačehą – provincijos sostinę, paliekant kariuomenei laisvę veikti nebaudžiamai, nes dabar nėra vykdomas CoHA pažeidimų tyrimas.
Antrasis bandymas sužlugdyti susitarimą buvo ultimatumo paskelbimas, kad GAM atsisako savo politinio nepriklausomybės tikslo, nes tai yra dialogo tęstinumo sąlyga. Džakartos vyriausybė taip pat reikalauja, kad Indonezijoje vyktų tolesnis dialogas. Tai nepriimtina separatistiniam judėjimui.
Trečias ir paskutinis nerimą keliantis įvykis yra keturių vyresnių GAM derybininkų areštas Ačehe gegužės 9 d., penktadienį. Jie buvo sulaikyti dviem dienoms, kol buvo paleisti. Tuo tarpu policija ir kariškiai teigė ketinantys apkaltinti šiuos keturis terorizmu. Visi šie veiksmai prieštarauja CoHA dvasiai ir raidei. Susitarimo mandatas buvo siauras: karo veiksmų nutraukimas. Tai pasirodė neįgyvendinama.
GAM buvo motyvuota pasirašyti šį netobulą susitarimą, tikėdamasi, kad jis atvers demokratinę erdvę pilietinės visuomenės judėjimui Ačehe siekti taikaus ir politinio dešimtmečius trukusio konflikto sprendimo. COHA 2 straipsnio f punkte numatyta, kad pilietinė visuomenė gali netrukdomai reikšti savo demokratines teises arba nuomonę. Tačiau bendras pagrindas tarp to, kas parašyta CoHA, ir praktinio rezultato pastebimas tik jo nebuvimu. Nuo gruodžio mėn. Ačehe demokratinė politinė erdvė iš tikrųjų susiaurėjo. Tie, kurie išdrįso protestuoti dėl besitęsiančio smurto ir teisingumo stokos bei reikalauti platformos, kad jų balsas būtų išgirstas, patys tapo taikiniais.
Sausio mėnesį vykusioje demonstracijoje elito mobiliosios policijos brigada nušovė keturis kaimo gyventojus, kurie dalyvavo taikiame mitinge, reikalaudami, kad vyriausybė visiškai įgyvendintų civilio vaidmenį CoHA.
Be to, policija suėmė žinomą civilinio judėjimo narį Muhammadą Nazarą, Ačeho referendumo informacijos centro (SIRA) pirmininką. Jis kritiškai kalbėjo apie susitarimą sausio mėnesio posėdyje. Dabar apkaltintas maišto prieš vyriausybę skleidimu, vietos policijos viršininkas pareiškė norįs, kad Nazaras kalėjime praleistų penkerius metus.
Valdžia turi vis didesnį sąrašą tų, kuriuos kaltina neapykantos valstybei skleidimu, įskaitant Kautsarą (buvusį Ačeno Demokratinio pasipriešinimo fronto – FPDRA pirmininką). Kautsaras ir daugelis kitų slapstėsi, kad išvengtų to paties likimo kaip Nazaras. Vietos policija ir kariuomenė Džakartos vyriausybės nurodymu iš tikrųjų nutildo šių žmonių ir tų, kuriems jie atstovauja, balsus.
Kariams Ačehe buvo nustatytas aukštas parengties režimas; daugelis kitų yra pakeliui į mūšio lauką, o gretimuose rajonuose buvo pasirūpinta tikėtinu pabėgėlių srautu iš neramios zonos, jei prasidėtų karas. Karo debesys telkiasi virš Ačeho. Tarptautinė bendruomenė vienu balsu pareiškė remianti Indonezijos valstybės vienybę. Kyla klausimas „už kokią kainą?
Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Indonezijos vyriausybei, kad ji laikytųsi CoHA raidės ir dvasios. Dialogo procesas turėtų būti atnaujintas be išankstinių sąlygų ir pasirašytas dokumentas dėl derybininkų apsaugos. Negalima turėti prasmingo dialogo, kai vienai iš šalių nuolat gresia kitos suėmimas. Taip pat turėtų būti plačiai pripažįstami ir smerkiami indoneziečių bandymai pakenkti visam procesui. Tai gali būti paskutinė galimybė taikai Ačehe kelerius metus. Tačiau indoneziečiai paleido įspėjamąjį šūvį „netrukdyti“ per tarptautinio laivo laivapriekį. Jie teigė, kad šis veiksmas yra nereikšmingas, palyginti su Irako karu, nes ant kortos kyla tik jų pačių suverenitetas. Neišsakyta žinia: atkreipėme dėmesį į precedentą, sukurtą invazijos į Iraką ir „nepageidaujamo“ režimo nuvertimo, ir ketiname išnaudoti visas dabartinio tarptautinio politinio klimato galimybes siekdami karinio sprendimo Ačehe.
Šiandieninis tarptautinis politinis klimatas yra puiki žudynių arena. Viena žiauriausių pasaulio karinių pajėgų artėja prie Ačeho. Karo, mirties ir sunaikinimo planas yra aiškus visiems. Atrodo, kad mūsų didieji demokratinių vertybių čempionai šoka pagal Indonezijos kariuomenės melodiją. Ačeniečiai bus paaukoti vardan karo prieš terorizmą, ekonomiką ir realinę politiką. Rytų Timoro pamokos? Atrodo, jokio.
Lesley McCulloch yra Monash Azijos instituto, Melburno, mokslinis bendradarbis.
— Kurtas Biddas, Indonezijos žmogaus teisių tinklo koordinatorius [apsaugotas el. paštu] www.IndonesiaNetwork.org P.O. Box 2162 Berkeley, CA 94702-0162 USA (510) 559-7762 telefonas (561) 760-0456 el. faks.
„ZNetwork“ finansuojamas tik iš skaitytojų dosnumo.
Paaukoti