Maždaug 350 kilometrų nuo Čilės Santjago greitkelis kerta kuklų žemės ūkio miestelį Parral – vietą, kurioje gimė vienas didžiausių XX amžiaus poetų – Pablo Neruda. Ten galima išeiti; tada važiuokite siauru vaizdingu kaimo keliuku tiesiai link Andų ir iki Termas di Catillo karštųjų versmių.
2005 m. liepą Čilės pareigūnai pagaliau aptiko kulkosvaidžių ir raketų paleidimo slėptuvių, tūkstančius surūdijusių šautuvų ir begalę šovinių dėžių. Vidaus reikalų ministras Jorge Correa pareiškė: „Kalbame apie didelį arsenalą ir turiu pabrėžti, kad jis galiausiai bus didžiausias, kada nors rastas privačiose rankose Čilės gyvenime ir istorijoje“.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jūsų korespondentas praleido kelis mėnesius tyrinėdamas šią įstaigą, apklausdamas dešimtis politinių kalinių iš rajono, ūkininkų ir pačios kolonijos perbėgėlių. Jis rinko įrodymus, bet istorija visiškai nesidomėjo: nei Čilėje, nei Vokietijoje, nei niekur kitur. Kolonija turėjo galingų sąjungininkų, įskaitant pirmaujančius Čilės verslininkus ir teisininkus bei aukščiausio rango kariuomenės narius. Nepaisant diktatūros žlugimo, kolonija atrodė neliečiama.
Schaeferis sugebėjo indoktrinuoti savo pasekėjus, priversdamas juos perkelti savo santaupas ir pensijų planus į bendrą sektos finansinį fondą. Persikėlę į Čilę nariai buvo priversti atsisakyti visų savo teisių; triūsia laukuose, gyvena bendrabučiuose (vyrai ir moterys atskirai) ir nutraukia visus ryšius su aplinkiniu pasauliu.
Oficialus kolonijos statusas buvo socialinės institucijos statusas. Gydytojai (nemokamai) gydė vietinius vaikus ir suaugusiuosius; mokykla buvo atvira pašaliniams iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Tik daug vėliau buvo išsiaiškinta, kad kai kuriems pacientams anestezijos metu iš kūno buvo pašalinti organai. Mainais į nemokamą mokslą vaikai turėjo dirbti laukuose ir intensyviai indoktrinuoti. Kolonijos vadovai tarp Čilės kaimo gyventojų skleidė žinią, kad juos aplankė baltieji dievai, atvykę norėdami išgelbėti juos nuo kančių.
Tie keli nariai, kuriems pavyko pabėgti, kalbėjo apie kankinimus ir chemines medžiagas bei galingus narkotikus, kurie buvo duodami nariams, siekiant išlaikyti juos nuolatinėje mieguistumo būsenoje. Vokietijos ir kolonijos laiškai buvo cenzūruoti; uždraustas radijas, laikraščiai ir televizoriai, iki minimumo sumažintas kontaktas su aplinkiniu pasauliu.
Dešimtmečius Čilės (kaip ir kaimyninės Argentinos) imigracijos politika buvo rasistinė. Čilė buvo atvira beveik išimtinai vokiečiams, austrams ir čekams – žmonėms, kurie, jos manymu, turėjo aukštą darbo etiką. Antikomunistinei ir antisemitinei iki kraštutinumo kolonijai pavyko rasti daugybę sąjungininkų vietinio elito range.
„Iš karto po perversmo Čilės kariuomenė nežinojo, kaip kankinti“, – sakė Adriana Borquez per mūsų ilgą pokalbį 90-ųjų pradžioje. „Kaliniai labai greitai mirs... Vokiečiai kolonijoje žinojo, kaip išlaikyti žmogų gyvą kelias dienas ar savaites, išgyvendami baisiausias agonijas ir pažeminimus“.
Diktatūros laikais ryšiai tarp karinės chuntos ir kolonijos vadovybės tapo vis glaudesni. Kolonijos gydytojas tapo asmeniniu Pinocheto žmonos mediku. Schaeferis ir Pinochetas apsikeitė brangiomis dovanomis, tarp kurių buvo „Mercedes“ sedanai. Per koloniją buvo nukreipta didelė dalis lėšų, skirtų minėtam greitkeliui, jungiančiam sostinę su pietais, tiesti.
1985 metais net JAV Valstybės departamentas turėjo pradėti vieno iš JAV piliečių dingimo tyrimą. Tais metais Borisas Weisfeileris, amerikietis matematikos profesorius, imigrantas iš Rusijos, išėjo į žygius po regioną. Jį sulaikė kolonijos nariai, o vėliau Schaeferio įsakymu jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
1997 m. Paulas Schaeferis (oficialiai paskelbtas mirusiu daugiau nei dešimtmetį) pabėgo iš Čilės. Jis buvo suimtas kovo mėnesį Buenos Airių priemiestyje. Keletas kolonijos narių (dabar tebeveikiančios Villa Baviera vardu) yra už grotų, jiems gresia baudžiamasis persekiojimas dėl kaltinimų nuo kankinimo ir žmogžudystės iki seksualinio nepilnamečių išnaudojimo. Nuolatiniai Čilės policijos reidai pagaliau atneša pakankamai įrodymų, kad jie liktų kalėjime visą likusį gyvenimą.